Žarnyno uždegimas

• Žarnyno uždegimą dažniausiai sukelia infekcijos (virusai, bakterijos, parazitai), autoimuniniai procesai arba tam tikrų vaistų vartojimas.
• Ši būklė gali pasireikšti įvairaus amžiaus asmenims, o didesnis sergamumas dažniau stebimas regionuose, kuriuose higienos sąlygos yra prastos. Vis dėlto žarnyno uždegiminės ligos diagnozuojamos visame pasaulyje, nepriklausomai nuo ekonominio išsivystymo lygio.
• Dažniausi žarnyno uždegimo požymiai yra pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas, bendras silpnumas ar karščiavimas.
• Jei jaučiate minėtus simptomus, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų nustatytos tikslios priežastys ir skirtas tinkamas gydymas.

Neignoruokite neįprastų pilvo skausmų ar tuštinimosi pokyčių – tai gali būti pirmieji žarnyno uždegimo požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Pirmieji žarnyno uždegimo požymiai įprastai prasideda apatinėje pilvo srityje jaučiamais skausmais ar spazmais. Netrukus kartu pasireiškia viduriavimas vandeningomis ar tirštomis išmatomis. Esant bakterinei infekcijai, tuštinimosi metu gali būti pastebimos gleivių ar kraujo priemaišos. Taip pat gali varginti pykinimas ir vėmimas. Šie simptomai paprastai atsiranda per kelias valandas ar dienas nuo infekcijos pradžios.

Ilgainiui gali atsirasti karščiavimas, bendras silpnumas ar nuovargis. Dėl didelio skysčių netekimo pasireiškia galvos svaigimas, džiūsta burna bei suretėja šlapinimasis.

Be minėtų pagrindinių simptomų, gali pasireikšti ir kiti požymiai:

• pilvo pūtimas;
• svorio kritimas;
• nereguliarus tuštinimasis (vidurių užkietėjimas ar netikėtas viduriavimas);
• išmatų pokyčiai.

Dažniausia žarnyno uždegimo priežastis yra įvairios bakterinės ir virusinės infekcijos. Salmonella, Shigella ar Campylobacter rūšių bakterijos į organizmą patenka per užterštą maistą ar vandenį, o virusais užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per nešvarias rankas. Šie infekcijų sukėlėjai lemia žarnyno gleivinės uždegimą, sutrikdo maisto medžiagų bei skysčių absorbciją ir dėl to kyla viduriavimas. Rečiau žarnyno uždegimą sąlygoja parazitai.

Kartais žarnyno uždegimui būdingi požymiai gali atsirasti dėl ilgalaikio antibiotikų vartojimo, kuris keičia žarnyno mikroflorą ir sudaro palankias sąlygas patogeninių bakterijų dauginimuisi. Taip pat uždegimus gali išprovokuoti ir tam tikros medžiagos ar cheminiai dirgikliai, patekę į virškinamąjį traktą.

Retesniais atvejais lėtinį žarnyno uždegimą sukelia autoimuniniai procesai, kraujotakos sutrikimai ar šalutinis vaistų poveikis.

Jei įtariate žarnyno uždegimą ar jaučiate su juo susijusius simptomus, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Pokalbio metu jis įvertins jūsų būklę, nusiskundimų pobūdį ir trukmę bei paskirs reikiamus tyrimus, gydymą ar specialistų konsultacijas.

Šeimos gydytojas dažniausiai skiria šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, kurie padeda įvertinti uždegimo pobūdį ir intensyvumą;
• elektrolitų (kalio, natrio) tyrimus, siekiant įvertinti dehidratacijos riziką;
• kalprotektino tyrimą, parodantį žarnyno uždegiminius procesus;
• šlapimo tyrimą, norint įvertinti inkstų veiklą bei skysčių netekimą;
• išmatų tyrimas leidžia nustatyti tikslų infekcijos sukėlėją.

Jei simptomai sunkesni arba tikėtinos lėtinės uždegiminės žarnyno ligos, šeimos gydytojas nukreipia pas gastroenterologą. Specialistas gali atlikti papildomus laboratorinius ar vaizdinius tyrimus (pvz., kolonoskopiją), kurie leidžia nustatyti gleivinės pažeidimus ar struktūrinius pokyčius.

Jeigu žarnyno uždegimo priežastimi tampa sunki infekcija, prireikia gydytojo infektologo konsultacijos.

Žarnyno uždegimo gydymo būdas priklauso nuo ligos sunkumo ir priežasties. Pradiniame etape dažniausiai taikomi šie metodai:

• gausus skysčių ir elektrolitų papildų vartojimas, siekiant išvengti dehidratacijos;
• lengva ir skaidulas ribojanti dieta, kuri sumažina žarnyno apkrovą;
• karščiavimui ir skausmui mažinti gali būti skiriami tokie vaistai kaip paracetamolis ar ibuprofenas.

Jei uždegimą sukėlė bakterijos ar parazitai, skiriami antibiotikai ar parazitus naikinantys vaistai.

Kai viduriavimas yra intensyvus ir gresia didelė dehidratacija, gali prireikti gydymo ligoninėje, įskaitant skysčių lašinimą į veną.

Ilgalaikė ar palaikomoji priežiūra gali būti reikalinga pacientams, kuriems uždegimas yra lėtinis arba linkęs kartotis. Tokiu atveju gastroenterologas stebi ligos eigą, reguliariai atlieka tyrimus ir koreguoja gydymą pagal būklę. Gydymo tikslas – sumažinti uždegimą, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.

• Reguliarus ir kruopštus rankų plovimas su muilu – ypač prieš valgį, po tualeto naudojimo ir grįžus iš viešų vietų – yra viena veiksmingiausių priemonių, padedančių sumažinti infekcinių sukėlėjų patekimą į organizmą. Tinkama higiena ypač svarbi siekiant išvengti virusinių ir bakterinių žarnyno infekcijų.
• Rekomenduojama vengti neaiškios kilmės, netinkamai laikyto ar nepakankamai termiškai apdoroto maisto. Taip pat svarbu vartoti tik saugų geriamąjį vandenį. Šios priemonės padeda sumažinti infekcinio žarnyno uždegimo riziką.
• Kasdienėje mityboje užtikrinkite pakankamą skaidulinių medžiagų, vaisių, daržovių ir viso grūdo produktų kiekį. Patartina riboti labai riebius, aštrius, stipriai perdirbtus ar žarnyną dirginančius produktus. Subalansuota mityba padeda palaikyti normalią žarnyno mikrobiotą ir mažina uždegiminių procesų riziką.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) bei kai kurie kiti medikamentai gali dirginti virškinamojo trakto gleivinę ir skatinti uždegiminius procesus. Vaistus reikėtų vartoti tik pagal gydytojo rekomendacijas, laikantis nustatytų dozių ir vartojimo trukmės.

Svarbu atkreipti dėmesį į individualias sveikatos sąlygas, nes kai kuriems žmonėms gali būti didesnė rizika dėl lėtinių ligų ar imuninės sistemos sutrikimų. Taip pat svarbu stebėti organizmo reakcijas ir nedelsti kreiptis į specialistą, jei simptomai kartojasi ar stiprėja.

Jei vargina pilvo skausmas, dažnas viduriavimas ar kiti minėti simptomai, verta pasitarti su gydytoju. Ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir pagerina bendrą savijautą. Rūpestingas požiūris į savo sveikatą – tai pirmas žingsnis link geresnės savijautos ir komfortiško gyvenimo.