Diarėja

• Diarėją gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant virusines ir bakterines infekcijas, maisto netoleravimą ar stresą.
• Ši būklė gana dažnai pasitaiko šaltuoju metų laiku arba keliaujant į šalis, kuriose nesilaikoma įprastų higienos reikalavimų.
• Pagrindiniai požymiai yra daugiau nei 3 kartus per dieną pasireiškiantis tuštinimasis skystomis išmatomis, pilvo skausmas ar karščiavimas.
• Pastebėjus ilgiau nei kelias dienas trunkančią diarėją ar stiprėjančius simptomus, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju dėl tinkamos diagnostikos ir gydymo.

Atkreipkite dėmesį į ilgai trunkantį viduriavimą – tai gali būti ženklas, kad jūsų organizmas susiduria su rimtesnėmis sveikatos problemomis, kurias būtina laiku įvertinti.

Gyd. Agnė K.

Diarėja pasireiškia daugiau kaip 3 kartus per dieną trunkančiais viduriavimais skystomis, vandeningomis išmatomis. Neretai kartu vargina spazminis pilvo skausmas, pilvo pūtimas, pykinimas ar vėmimas. Kartais viduriavimą lydi karščiavimas, o išmatose aptinkama kraujo ar gleivių priemaišų.

Užsitęsusi diarėja gali lemti skysčių ir elektrolitų netekimą. Tai sąlygoja bendro silpnumo, nuovargio, širdies ritmo sutrikimų atsiradimą bei svorio netekimą.

Dažniausia diarėjos priežastis yra virusinės, bakterinės ar parazitinės infekcijos, kuriomis užsikrečiama per nešvarias rankas, užterštą maistą ar vandenį. Taip pat neretai tuštinimosi pokyčius sukelia apsinuodijimas maistu ar tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, laktozės ar fruktozės, netoleravimas.

Kita dažna priežastis – lėtiniai virškinimo sistemos susirgimai. Uždegiminės ligos (pvz., Krono liga) sukelia ilgalaikius žarnyno gleivinės pažeidimus, dėl kurių sutrinka vandens ir maistinių medžiagų absorbcija, o tai sąlygoja skystų išmatų susidarymą. Be to, uždegimas skatina skysčių sekreciją į žarnyno spindį bei pagreitina turinio judėjimą, kas taip pat prisideda prie viduriavimo išsivystymo. Funkciniai negalavimai (pvz., dirgliosios žarnos sindromas) lemia pagreitintą žarnyno motoriką (peristaltiką) ir tokiu būdu taip pat prisideda prie dažnesnio tuštinimosi.

Kitos viduriavimo priežastys gali būti:

• stresas ar emocinis nerimas, kuris gali paveikti virškinimo sistemą;
• maisto alergijos, kurios sukelia imuninę reakciją į tam tikrus maisto produktus;
• hormoniniai pokyčiai taip pat gali turėti įtakos virškinimo sistemai;
• vaistai, ypač antibiotikai, kurie gali sutrikdyti natūralią žarnyno mikroflorą.

Jei susiduriate su ilgiau nei kelias dienas trunkančiu viduriavimu, pirmiausia kreipkitės į šeimos gydytoją. Konsultacijos metu jis įvertins simptomus, ligos eigą bei rekomenduos papildomus tyrimus ar gydymo rekomendacijas.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, siekiant įvertinti uždegiminius procesus organizme;
• įtariant virusinį viduriavimą, gali būti atliekami greitieji virusų antigenų testai;
• išmatų tyrimas dėl bakterijų ar parazitų nustatymo;
• elektrolitų (kalio, natrio) tyrimus, dėl bendros būklės įvertinimo;
• šlapimo tyrimą, siekiant įvertinti skysčių netekimą.

Jei simptomai yra sunkūs, ilgai nepraeina ar kyla įtarimų dėl lėtinių žarnyno ligų, šeimos gydytojas gali nukreipti pas gastroenterologą. Specialistas atlieka išsamesnius kraujo ar instrumentinius tyrimus (pvz., kolonoskopiją), kurie leidžia nustatyti virškinamojo trakto pažeidimus bei juos sukėlusias priežastis.

Esant sunkiam infekciniam viduriavimui, gali prireikti infekcinių ligų gydytojo konsultacijos.

• Gydymas dažniausiai prasideda nuo skysčių ir elektrolitų pusiausvyros atstatymo, ypač jei viduriavimas yra intensyvus arba trunka kelias dienas. Įprastai rekomenduojama gerti daugiau vandens bei kartu vartoti specialius elektrolitų tirpalus.
• Jei viduriavimas yra lengvas ir nesukelia didelių nepatogumų, dažnai užtenka laikytis lengvos dietos, kuri apima tokius maisto produktus kaip ryžiai, bananai ir skrebučiai.
• Esant bakterinei infekcijai, skiriamas gydymas antibiotikais.

Ilgalaikės ar palaikomosios priežiūros gali prireikti, kai diarėja yra susijusi su lėtinėmis žarnyno ligomis. Tokiais atvejais gastroenterologas sprendžia dėl specializuoto gydymo, kuris gali apimti uždegimą slopinančius vaistus, imunosupresantus ar kitus preparatus, reguliuojančius žarnyno veiklą.

• Kruopščiai plaukite rankas prieš valgį, po tualeto naudojimo ir po sąlyčio su sergančiais asmenimis.
• Tinkamai laikykite ir gaminkite maistą, vengdami nepakankamai termiškai apdorotų arba nešvarių produktų.
• Subalansuota mityba – įvairus ir lengvai virškinamas maistas padeda palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir stiprina imunitetą.
• Venkite kontakto su infekcinėmis ligomis sergančiais asmenimis, kad sumažintumėte užsikrėtimo tikimybę.
• Kūdikiams rekomenduojama rotaviruso vakcinacija, kuri padeda apsisaugoti nuo sunkesnių virusinės diarėjos formų.
• Reguliariai dezinfekuokite paviršius, žaislus ir bendrąsias patalpas, ypač jei yra sergančių vaikų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad prevencijos priemonės yra veiksmingiausios, kai jos taikomos nuosekliai ir derinamos tarpusavyje. Taip pat reikėtų stebėti savo organizmo reakcijas ir atsižvelgti į individualias sąlygas, pavyzdžiui, kelionių maršrutą ar esamas sveikatos problemas, kurios gali didinti riziką susirgti diarėja.

Jeigu vargina užsitęsęs viduriavimas, lydimas pilvo skausmo ar karščiavimo, svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Tinkamas ir laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią komplikacijoms bei padėti greičiau pasveikti. Rūpestis savimi bei atsakingas požiūris į savo sveikatą leidžia jaustis geriau bei užsiimti mėgstamomis veiklomis be nemalonių pojūčių.