Gastroezofaginis refliuksas (GERL)

• Gastroezofaginis refliuksas (GERL) yra būklė, kai skrandžio rūgštis patenka į stemplę. Priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausia iš jų - nepakankamas stemplės apatinio sfinkterio (raumens) užsidarymas.
• Ši problema yra itin dažna – manoma, kad apie 20% suaugusiųjų bent kartą per savaitę patiria refliukso simptomus. Tai gali turėti reikšmingą poveikį gyvenimo kokybei.
• Gastroezofaginio refliukso ligai būdingas rėmens graužimas, rūgštus ar kartus pojūtis burnoje, rijimo sunkumai ir kosulys.
• Jei jaučiate minėtus simptomus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją dėl ištyrimo ir galimų gydymo būdų.

Gastroezofaginis refliuksas neturėtų būti ignoruojamas - jis gali sukelti rimtesnius sveikatos sutrikimus, todėl svarbu jį valdyti tinkamai.

Gyd. Lukas R.

Gastroezofaginis refliuksas dažniausiai prasideda nuo nemalonaus rėmens pojūčio, kuris gali būti jaučiamas kaip deginimas ar spaudimas viršutinėje pilvo (epigastriumo) ir krūtinės srityje. Taip pat dažnai jaučiamas rūgšties ar kartumo poskonis burnoje. Šie požymiai įprastai pasireiškia pavartojus aštraus, riebaus maisto bei valgant didelėmis porcijomis. Retesniais atvejais vargina pilvo pūtimas, pykinimas ar skrandžio turinio atpylimas.

Dėl nuolatinio stemplės gleivinės dirginimo atsiranda sausas kosulys, kuris yra intensyviausias ryte ar nakties metu. Be to, dažnai kartu jaučiamas gerklės perštėjimas.

Ilgainiui gali pasireikšti rijimo sutrikimai - maistas stringa stemplėje, sunku nuryti kietą maistą bei rijimo metu jaučiamas skausmas. Taip pat gali atsirasti užkimimas ar žymesni balso pokyčiai.

Vienas iš pagrindinių mechanizmų, lemiančių gastroezofaginio refliukso atsiradimą, yra apatinio stemplės sfinkterio (ASS) funkcijos sutrikimas. Šis raumeninis vožtuvas paprastai užtikrina, kad skrandžio turinys nepatektų atgal į stemplę. Kai ASS atsipalaiduoja netinkamu metu arba neužsidaro visiškai, rūgštis iš skrandžio gali lengvai pakilti į stemplę ir sukelti dirginimą. Šis procesas dažnai būna susijęs su tam tikrais gyvenimo būdo pasirinkimais, tokiais kaip dažnas riebaus ir aštraus maisto, alkoholio vartojimas ar rūkymas.

Kita reikšminga priežastis yra diafragmos (hiatinė) išvarža. Ši būklė atsiranda, kai dalis skrandžio per diafragmos angą patenka į krūtinės ertmę, dėl ko apatinis stemplės sfinkteris gali veikti netinkamai.

Skrandžio turinio grįžimui atgal į stemplę įtakos turi ir padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje, atsirandantis dėl nutukimo, nėštumo ar stipraus kosulio.

Taip pat GERL gali sąlygoti kiti gretutiniai sveikatos sutrikimai. Tokios ligos kaip cukrinis diabetas gali sulėtinti skrandžio motoriką ir išsituštinimą ir tokiu būdu didinti refliukso riziką. Tam tikri medikamentai taip pat gali prisidėti skatindami rūgšties gamybą ar atpalaiduodami ASS.

Jei jaučiate dažną rėmenį, rūgšties pojūtį ar kitus refliukso simptomus, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Pirmiausia apklausos metu įvertinami nusiskundimai, galimi rizikos veiksniai bei dažniausiai iškart paskiriamas simptomus lengvinantis gydymas.

Vėliau išrašomas siuntimas gydytojui gastroenterologui. Specialistas atlieka endoskopinį stemplės ir skrandžio tyrimą (EFGDS), kurio metu įvertinama gleivinės būklė bei struktūriniai pakitimai. Taip pat gali būti atliekami skrandžio rūgštingumo ar stemplės funkciniai tyrimai (ph-metrija, stemplės manometrija).

Be to, siekiant įvertinti kitų organų būklę, svarbu atlikti pilvo echoskopiją. Šį tyrimą gali skirti ir šeimos gydytojas prieš vizitą pas gastroenterologą.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) gali būti gydoma įvairiais būdais, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir paciento būklės. Pirmiausia gydytojai rekomenduoja gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali padėti sumažinti simptomus. Tai apima:

• Mitybos pokyčiai: vengti riebaus, aštraus maisto, kofeino ir alkoholio.
• Kūno svorio kontrolė ir antsvorio mažinimas naudingas dėl spaudimo skrandžio srityje mažinimo.
• Rekomenduojama miegoti šiek tiek pakelta galva, kad sumažėtų rūgšties patekimas į stemplę.

Kai gyvenimo būdo pokyčiai nepakankamai veiksmingi, gydytojai gali skirti medikamentus:

• Antacidiniai medikamentai greitai neutralizuoja padidėjusį skrandžio rūgštingumą.
• H2 receptorių antagonistai ar protonų siurblio inhibitoriai mažina skrandžio rūgšties gamybą ir leidžia stemplės gleivinei gyti.

Sunkesniais atvejais, kai vaistai nepadeda arba atsiranda komplikacijos, gali būti svarstomos chirurginio gydymo galimybės. Viena iš dažniausiai atliekamų operacijų yra gastrofundoplikacija, kuri padeda stiprinti apatinį stemplės sfinkterį ir užkirsti kelią refliuksui.

• Sumažinkite kūno svorį, jei yra antsvoris, nes didelis pilvo spaudimas skatina rūgšties patekimą į stemplę.
• Venkite riebaus, aštraus, kepto maisto, kofeino, alkoholio ir šokolado – šie produktai gali skatinti apatinio stemplės sfinkterio atsipalaidavimą ir didinti refliukso riziką.
• Valgykite reguliariai ir mažomis porcijomis.
• Po valgio nerekomenduojama 2–3 valandas gulėti.
• Miegokite šiek tiek pakelta galva (apie 15–20 cm). Tai padeda riboti rūgšties kilimą naktį.
• Ribokite ar visai atsisakykite rūkymo.

Jei dažnai vargina rėmens graužimas, deginimas krūtinės srityje ar nemalonus pojūtis burnoje, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Ankstyva diagnostika gali užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti gyvenimo kokybę. Pasirūpinkite savo sveikata – tai pirmas žingsnis link komforto ir geresnės savijautos.