Gelta

• Gelta – tai būklė, kai oda ar gleivinės įgyja geltoną atspalvį, kurį lemia padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje.
• Ji atsiranda dėl įvairių kepenų, tulžies latakų ar kraujo ligų ir gali pasitaikyti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
• Kartu su odos ir gleivinių pokyčiais gali pasireikšti tamsus šlapimas, šviesios išmatos, nuovargis ar pilvo skausmas.
• Jeigu pastebite minėtus požymius, svarbu nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų atlikti tyrimai ir įvertinta jūsų būklė.

Atkreipkite dėmesį į odos ar gleivinės spalvos pokyčius – tai gali būti rimtų sveikatos problemų požymiai, kuriuos būtina įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Gelta dažniausiai atsiranda dėl kepenų veiklos sutrikimų, kurie trukdo tinkamai apdoroti ir pašalinti bilirubiną – medžiagą, kuri susidaro skaidant raudonuosius kraujo kūnelius. Tarp dažniausių priežasčių yra virusiniai kepenų uždegimai, sukeliantys kepenų ląstelių pažeidimus.

Kita svarbi geltos priežastis – sutrikęs tulžies nutekėjimas, kurį dažniausiai lemia tulžies latakų akmenligė arba uždegiminiai procesai. Kai tulžis negali laisvai nutekėti iš kepenų į žarnyną, bilirubinas nėra tinkamai pašalinamas iš organizmo. Dėl susidariusio spaudimo tulžies latakuose jis pradeda kauptis kraujyje ir oda įgyja gelsvą atspalvį.

Geltos pasireiškimas taip pat susijęs su lėtinėmis kepenų ligomis. Viena dažniausių jų – kepenų cirozė. Tai būklė, kai dėl lėtinio uždegimo ar ilgalaikio alkoholio kepenų audinys palaipsniui randėja ir praranda gebėjimą tinkamai atlikti savo funkcijas.

Retesnės geltos priežastys gali būti:

• navikai, kurie spaudžia tulžies takus;
• kraujo ligos;
• autoimuniniai susirgimai;
• toksinis vaistų ar kitų medžiagų poveikis.

Jei pastebite odos pokyčius ar kitus minėtus simptomus, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins nusiskundimus, įvertins jūsų būklę bei paskirs reikalingus tyrimus ar specialistų konsultacijas.

Dažniausiai skiriami tyrimai yra šie:

• bendrasis kraujo tyrimas, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę;
• uždegiminiai kraujo rodikliai, siekiant įvertinti uždegiminius procesus;
• kepenų fermentų ir bilirubino tyrimai, leidžiantys įvertinti kepenų funkciją ir pažeidimus;
• bendrasis šlapimo tyrimas, siekiant įvertinti inkstų funkciją ir bilirubino išsiskyrimą;
• pilvo organų echoskopija, kuri padeda nustatyti kepenų ar kitų vidaus organų pažeidimus.

Jeigu atliktuose tyrimuose nustatomi galimi kepenų pažeidimai, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gastroenterologą. Šis specialistas gali atlikti išsamesnius laboratorinius ir instrumentinius tyrimus, kurie leidžia nustatyti tikslias geltą sukėlusias priežastis ir parinkti tinkamą gydymą.

Jeigu geltos atsiradimas tikėtinas dėl kraujo ligų, reikalinga gydytojo hematologo konsultacija.

Geltos gydymas priklauso nuo jos priežasties ir sunkumo. Pradiniame etape dažnai taikomi šie metodai:

• vaistai, mažinantys uždegimą ar virusinį kepenų pažeidimą;
• skysčių balansas ir mitybos korekcijos, siekiant pagerinti kepenų funkciją;
• skausmo malšinimas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.

Jei gelta yra susijusi su tulžies latakų užsikimšimu ar uždegimu, gali prireikti procedūrų, skirtų atkurti tulžies nutekėjimą. Dažniausiai taikomos endoskopinės intervencijos ar chirurginis gydymas. Tokiais atvejais gydymą dažniausiai koordinuoja gastroenterologas arba pilvo chirurgas.

Ilgalaikė ar palaikomoji priežiūra reikalinga, kai gelta atsiranda dėl lėtinių kepenų ligų ar genetinių sutrikimų. Tokiu atveju svarbu reguliariai vertinti kepenų funkciją, stebėti komplikacijas ir koreguoti gydymą.

Pasireiškus ūmiam pilvo skausmui ir geltai atsiradus staiga, rekomenduojama nedelsti ir vykti į skubios pagalbos skyrių.

• Vakcinacija. Reguliarus ir atsakingas skiepijimasis, ypač nuo hepatito B ir hepatito A, reikšmingai sumažina kepenų uždegimo ir su juo susijusios geltos riziką.
• Rūpinkitės kepenų sveikata. Laikykitės subalansuotos mitybos, ribokite riebių ir perdirbtų produktų vartojimą, venkite perteklinio alkoholio. Tai padeda palaikyti normalią kepenų funkciją ir mažina lėtinių ligų tikimybę.
• Laikykitės asmens higienos. Reguliarus rankų plovimas prieš valgį ir po tualeto padeda apsisaugoti nuo užkrečiamųjų kepenų ligų, galinčių sukelti geltą.
• Profilaktiškai tikrinkitės sveikatą. Reguliarūs kepenų funkcijos tyrimai ypač svarbūs asmenims, turintiems rizikos veiksnių – ilgai vartojantiems vaistus, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis ar turintiems genetinį polinkį.

Taip pat reikėtų vengti savarankiško vaistų vartojimo be gydytojo rekomendacijos, nes kai kurie vaistai gali pakenkti kepenims ir padidinti geltos atsiradimo riziką.

Jei pastebite odos ar gleivinių pageltimą bei kitus minėtus simptomus, nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją. Laiku atlikti tyrimai padeda tiksliai nustatyti priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymą. Ankstyva diagnostika ne tik pagerina savijautą, bet ir padeda išvengti gyvybei pavojingų komplikacijų.