Dispepsija

• Dispepsija – tai viršutinės pilvo dalies skausmas arba diskomfortas, susijęs su virškinimo sutrikimais.
• Net apie 20–40 % pasaulio gyventojų bent kartą gyvenime susiduria su dispepsijos požymiais. Dažniausiai juos sukelia netinkama mityba, stresas ar tam tikros žarnyno ligos.
• Dispepsija įprastai pasireiškia deginimo pojūčiu skrandyje, pykinimu, rėmens graužimu ar pilvo pūtimu.
• Pastebėjus nuolatinį viršutinės pilvo srities skausmą ar diskomfortą, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris padės išsiaiškinti priežastis ir paskirs tinkamą gydymą.

Atkreipkite dėmesį į ilgalaikius virškinimo sutrikimus – tai gali būti pirmieji dispepsijos požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Dažniausi dispepsijos simptomai yra šie:

• skausmas ar deginimas viršutinėje pilvo dalyje (epigastriume);
• pilnumo ar sunkumo jausmas po valgio;
• ankstyvas sotumas (negalėjimas suvalgyti įprastos porcijos);
• pilvo pūtimas;
• pykinimas ar vėmimas;
• dažnas raugėjimas;
• rėmens graužimas;
• nemalonus pojūtis skrandyje nevalgius arba po valgio.

Dispepsijos priežastys yra įvairios ir gali būti skirstomos į funkcines bei organines.

Dažniausiai pasitaiko funkcinė dispepsija, kai nėra nustatoma aiški virškinamojo trakto liga, o simptomus sukelia sutrikusi skrandžio motorika ir sulėtėjęs išsituštinimas bei padidėjęs skrandžio gleivinės jautrumas dėl patiriamo streso ar nervinės įtampos.

Organinė dispepsija atsiranda dėl konkrečių ligų, tokių kaip skrandžio gleivinės uždegimas (gastritas), gastroezofaginio refliukso liga (GERL), skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, Helicobacter pylori infekcija, tulžies pūslės ar kasos ligos bei retesniais atvejais vėžiniai susirgimai.

Dispepsijos simptomus taip pat gali sukelti tokie medikamentai, kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), antibiotikai ar geležies preparatai, dirginantys skrandžio gleivinę.

Svarbų vaidmenį turi ir gyvensenos bei mitybos veiksniai: nereguliarus valgymas, persivalgymas, riebus ar aštrus maistas, alkoholis, rūkymas, kava bei užkandžiavimas vėlai vakare. Be to, dispepsiją gali skatinti ir hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo metu.

Jei jaučiate viršutinės pilvo dalies skausmą ar diskomfortą, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins simptomus, surinks išsamią anamnezę ir paskirs pradinius tyrimus.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo tyrimą ir uždegiminius rodiklius, kurie leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę bei uždegiminius procesus;
• biocheminius kraujo tyrimus, kurie atspindi kitų organų veiklą (pvz.: inkstų, kepenų);
• Helicobacter pylori bakterijos antikūnų (IgG) tyrimą, leidžiantį nustatyti infekcijos buvimą;
• skrandžio endoskopinį tyrimą (gastroskopiją), kurio metu įvertinami skrandžio gleivinės pažeidimai bei struktūriniai pokyčiai;
• pilvo organų echoskopiją, kuri padeda įvertinti pilvo organų pažeidimus.

Nustačius pakitimus laboratoriniuose ar instrumentiniuose tyrimuose, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gydytoją gastroenterologą. Specialistas atlieka išsamesnius tyrimus, kurie padeda tiksliai nustatyti dispepsijos priežastis ir parinkti tinkamą gydymą.

Dispepsijos gydymas dažniausiai pradedamas nuo paprastų priemonių, kurios padeda sumažinti skrandžio rūgštingumą ir pagerinti virškinimą. Tai apima:

• vaistus, mažinančius skrandžio rūgštingumą;
• fermentų preparatus, kurie gerina maisto virškinimą;
• medikamentus, gerinančius skrandžio motoriką;
• rekomenduojamas mitybos korekcijas: valgyti reguliariai mažomis porcijomis, vengti aštraus ir riebaus maisto, riboti kavos, alkoholinių ir gazuotų gėrimų vartojimą.

Nustačius Helicobacter pylori infekciją, skiriamas kompleksinis dviejų savaičių trukmės antibiotikų kursas. Taip pat kartu vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai.

Esant struktūriniams skrandžio ar dvylikapirštės žarnos pažeidimams, dažnai atliekamos intervencinės ar chirurginės procedūros. Šią gydymo taktiką sprendžia gydytojai gastroenterologai ar pilvo chirurgai.

• Venkite per daug riebaus, aštraus, rūgštaus ar greitai paruošto maisto, kuris gali dirginti skrandžio gleivinę ir skatinti rūgštingumo padidėjimą.
• Maitinkitės reguliariai, valgykite lėtai, kad sumažėtų skrandžio apkrova ir būtų lengvesnis virškinimas.
• Ribokite arba visiškai atsisakykite rūkymo ir alkoholio vartojimo.
• Venkite nereikalingo ir ilgalaikio nesteroidinių priešuždegiminių vaistų (pvz., ibuprofeno) vartojimo, kurie gali pažeisti skrandžio gleivinę ir skatinti dispepsijos simptomus.

• Venkite ilgalaikio streso bei pasirūpinkite kokybišku poilsiu.

  Jei jaučiate nuolatinius ar stiprius viršutinės pilvo dalies skausmus, diskomfortą ar kitus dispepsijos požymius, svarbu neignoruoti šios būklės. Dispepsija dažnai būna funkcinė ir gyvybei nepavojinga, tačiau simptomai kartais gali signalizuoti ir apie rimtesnes sveikatos problemas. Raginame pasitarti su gydytoju, kuris padės išsiaiškinti simptomų priežastis, rasti tinkamiausią gydymą bei pagerinti savijautą.