Divertikulas

• Divertikulai yra maži tuščiavidurio organo sienelės išsigaubimai, kurie dažniausiai susidaro storojoje žarnoje.
• Divertikulus dažniausiai sukelia padidėjęs spaudimas žarnyne ar amžiniai pokyčiai. Ši problema dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms.
• Įprastai divertikulai nesukelia jokių simptomų, tačiau pasireiškus jų uždegimui gali atsirasti pilvo skausmas ar kraujavimas iš tiesiosios žarnos.
• Jei įtariate, kad turite divertikulų arba jaučiate minėtus simptomus, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją dėl diagnostikos ir gydymo galimybių.

Neignoruokite neįprasto skausmo ar diskomforto pilvo srityje – tai gali būti pirmieji divertikulito požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Paprastai patys divertikulai yra nustatomi atsitiktinai ir nesukelia jokių simptomų. Pirmieji ligos požymiai pasireiškia, kuomet įvyksta divertikulų uždegimas - divertikulitas. Dažniausiai jaučiamas nuolatinis ar spazminis skausmas kairėje apatinėje pilvo srityje. Neretai kartu pasireiškia pykinimas, vėmimas, karščiavimas ar bendras negalavimas. Taip pat dažnai vargina vidurių užkietėjimas.

Ilgainiui gali atsirasti kraujavimas iš tiesiosios žarnos ar intensyvus pilvo pūtimas.

Padidėjęs intraliumeninis žarnyno spaudimas yra pagrindinis veiksnys, skatinantis divertikulų formavimąsi. Šis mechanizmas dažnai susijęs su žarnyno raumenų veiklos pokyčiais, kai sienelės intensyviai susitraukia, stengiantis stumti turinį. Dėl šių susitraukimų tam tikros žarnos vietos patiria didesnį mechaninį krūvį, o silpnesnėse srityse – ypač ten, kur žarnos sienelė plonesnė arba natūraliai yra kraujagyslių įėjimo taškai – formuojasi išsikišimai, vadinami divertikulais.

Be mechaninio spaudimo, svarbų vaidmenį atlieka ir amžiniai pokyčiai. Senstant žarnos audiniai praranda elastingumą ir stiprumą, o tai leidžia lengviau susiformuoti išsigaubimams. Taip pat sulėtėjusi žarnyno motorika prisideda prie spaudimo padidėjimo ir sienelės apkrovos. Dėl šių priežasčių divertikulai dažniau aptinkami vyresniems nei 50 metų žmonėms.

Mitybos įpročiai taip pat gali prisidėti prie šios būklės atsiradimo. Mažas skaidulų kiekis maiste bei nepakankamas skysčių vartojimas lemia kietesnes išmatas ir lėtesnį jų judėjimą, o tai didina spaudimą žarnų sienelėms.

Divertikuluose dažnai gali kauptis išmatos ar bakterijos, kurios sąlygoja vietinių audinių uždegimą - divertikulitą. Šie procesai sąlygoja skausmo ir karščiavimo atsiradimą, o kartais gali komplikuotis pūlinio susidarymu, žarnos perforacija ar kraujavimu.

Esant ūmiam pilvo skausmui, karščiavimui, kraujavimui ir staigiam savijautos pablogėjimui, rekomenduojama nedelsti ir iškart vykti į skubios pagalbos skyrių.

Jeigu įtariate divertikulus ir pasireiškia ne ūmi simptomatika, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Pokalbio metu specialistas išklausys jūsų nusiskundimus, įvertins simptomų pobūdį bei rekomenduos tolimesnius veiksmus.

Papildomai gali būti skiriami šie tyrimai:

• bendrojo kraujo tyrimas leidžia įvertinti uždegiminius procesus bei galimo kraujavimo riziką;
• C reaktyvus baltymas (CRB) padeda nustatyti uždegimo intensyvumą;
• bendrojo šlapimo tyrimas, atliekamas dėl galimų šlapimo takų infekcijų, kurios gali sukelti panašią simptomatiką;
• išmatų slaptojo kraujavimo testas (iFOB) atliekamas įtariant lėtinį, vizualiai nepastebimą kraujavimą;
• pilvo organų echoskopija, kuri leidžia įvertinti galimus kitus pilvo organų pažeidimus.

Siekiant nustatyti tikslią diagnozę, išrašomas siuntimas gydytojui gastroenterologui. Specialistas atlieka endoskopinį žarnyno tyrimą (kolonoskopiją, kurio metu įvertinami storosios žarnos struktūriniai požymiai. Taip pat papildomai gali būti atliekami kiti vaizdiniai tyrimai (pvz., kompiuterinė tomograma).

• Pagrindinės priemonės apima mitybos korekciją – didesnis skaidulų kiekis padeda suminkštinti išmatas, sumažina žarnyno spaudimą ir mažina naujų divertikulų formavimosi riziką.
• Rekomenduojamas pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus fizinis aktyvumas, kurie skatina normalų žarnyno judėjimą.
• Besimptomiams pacientams vaistai dažniausiai nereikalingi, tačiau pasireiškus pilvo skausmui ar diskomfortui, gali būti skiriami lengvi skausmą malšinantys preparatai.
• Taip pat gali būti naudojami vidurius minkštinantys preparatai.

Jeigu pasireiškia divertikulitas ir su juo susijusios komplikacijos, skiriami antibiotikai bei gali būti taikomas chirurginis gydymas.

• Valgykite daugiau skaidulų turinčio maisto, tokio kaip daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai – tai padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir sumažina mechaninį spaudimą į žarnyno sieneles.
• Gerkite pakankamai skysčių, ypač vandens, kad išmatos būtų minkštesnės ir lengviau pasišalintų.
• Užsiimkite reguliariu fiziniu aktyvumu, kuris gerina žarnyno judesius ir mažina vidurių užkietėjimo riziką.
• Venkite ilgalaikio vidurių užkietėjimo ir, esant poreikiui, naudokite gydytojo skirtus vidurius minkštinančius preparatus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad skaidulų kiekis mityboje turi būti didinamas palaipsniui, kad nesukeltų pilvo pūtimo ar diskomforto.

Jei manote, kad galite turėti divertikulų, pasitarkite su šeimos gydytoju. Ankstyvas problemos nustatymas ir tinkamai parinkti prevenciniai veiksmai gali ženkliai sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę. Pasirūpinus savimi šiandien, galima išvengti nemalonių simptomų rytoj.