Dirgliosios žarnos sindromas

• Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra dažna žarnyno funkcinė liga, kurią dažniausiai sukelia stresas, mityba ar žarnyno mikrofloros disbalansas.
• Būdingiausi sindromo požymiai yra pilvo skausmas, pūtimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.
• Jei pastebite šiuos simptomus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų galima tiksliai nustatyti diagnozę ir pagerinti savijautą.

Neignoruokite neįprastų pilvo skausmų ar tuštinimosi pokyčių – tai gali būti pirmieji dirgliosios žarnos sindromo požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Dirgliosios žarnos sindromas įprastai pasireiškia nuolatiniu pilvo pūtimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Pilvo skausmas dažniausiai būna spazminis ir palengvėja pasituštinus. Simptomai gali atsirasti bet kuriuo paros metu, tačiau dažniau jie sustiprėja po valgio arba stresinių situacijų metu.

Ilgainiui simptomai gali kisti – kai kuriems žmonėms vyrauja vidurių užkietėjimas, kitiems – viduriavimas, o kartais pasireiškia abiejų šių būklių kaitaliojimasis.

Be pagrindinių požymių, gali pasitaikyti ir kitų lydinčių simptomų, tokių kaip:

• dažnas noras tuštintis, bet mažas išmatų kiekis,
• gleivingų išskyrų atsiradimas iš tiesiosios žarnos,
• bendras nuovargis ar silpnumas,
• pykinimas ar apetito stoka.

Dirgliosios žarnos sindromas atsiranda, kai maisto judėjimą reguliuojantys žarnų susitraukimai tampa netolygūs ar per stiprūs. Dėl šios priežasties atsiranda tuštinimosi pakitimai, spazminis pilvo skausmas ar diskomfortas. Be to, nervų sistemos jautrumo pokyčiai žarnyno sienelėse gali sustiprinti skausmo pojūtį, net kai žarnyno veikla nėra pakitusi, todėl žmogus jaučia stipresnius simptomus, nei būtų tikėtina.

Žarnyno mikrofloros disbalansas taip pat prisideda prie šios būklės. Normali žarnyno mikroflora dalyvauja virškinime ir imuninės sistemos reguliavime, o jos pusiausvyros sutrikimas gali sukelti uždegiminius procesus ar fermentacijos pokyčius. Tai ne tik keičia žarnyno funkciją, bet ir skatina pilvo pūtimą bei kitus nemalonius pojūčius. Mikrofloros disbalansą gali sąlygoti dažnos žarnyno infekcinės ligos ar antibiotikų vartojimas.

Be motorikos ir mikrofloros pokyčių, dirgliosios žarnos sindromui būdingus simptomus gali išprovokuoti patiriamas stresas ar nervinė įtampa. Kai kurių žmonių nervų sistema, kontroliuojanti žarnyno judesius, jautriau reaguoja į emocinius išgyvenimus ir sukelia padidėjusį motorinį žarnyno atsaką.

Dirgliosios žarnos sindromas įtariamas šeimos gydytojui apklausos metu įvertinus nusiskundimus, simptomų pobūdį bei ligos eigą.

Nepaisant būdingų požymių, visada būtina atlikti papildomus tyrimus, siekiant atmesti kitas patologines būkles, galinčias sukelti panašius simptomus.

Dažniausiai atliekami tyrimai:

• Bendras kraujo tyrimas, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę, galimą kraujavimo riziką ar uždegiminius procesus.
• Išmatų tyrimas, siekiant nustatyti infekcinius ar maisto medžiagų pasisavinimo sutrikimus.
• Instrumentiniai žarnyno tyrimai (pvz., kolonoskopija), leidžia apžiūrėti ir įvertinti struktūrinius pakitimus.

Dėl uždegiminių ar kitų patologinių žarnyno būklių tiria gydytojas gastroenterologas. Specialistas gali atlikti specifiškesnius kraujo, išmatų bei vaizdinius tyrimus, kurie leidžia tiksliai nustatyti simptomų priežastis.

• Rekomenduojama valgyti reguliariai ir nedideliais kiekiais. Taip pat pasireiškus viduriavimui – vengti skaidulų turinčių produktų, o vidurių užkietėjimo metu atvirkščiai – padidinti skaidulų kiekį mitybos racione.
• Rekomenduojama reguliariai mankštintis bei atlikti streso valdymo praktikas.
• Priklausomai nuo simptomų pobūdžio, gali būti skiriami vaistai, mažinantys pilvo spazmus ar reguliuojantys žarnyno motoriką.
• Probiotikai pagerina žarnyno mikrofloros balansą ir tokiu būdu palengvina simptomatiką.

Gydymo sprendimai dažniausiai priimami atsižvelgiant į individualius paciento simptomus ir būklės sunkumą.

• Reguliari, subalansuota mityba, vengiant maisto produktų, kurie dažnai sukelia pilvo pūtimą ar žarnyno dirginimą (pvz., riebus, aštrus maistas ar gazuoti gėrimai). Maisto dienoraščio vedimas padeda identifikuoti produktus, sukeliančius simptomų paūmėjimą.
• Rekomenduojama užsiimti meditacija ar atlikti atsipalaidavimo praktikas. Tai sumažina emocinę įtampą ir nervų sistemos dirglumą.
• Reguliarus fizinis aktyvumas gerina žarnyno motoriką ir bendrą savijautą. Rekomenduojama pasirinkti veiklą, kuri teikia malonumą ir nėra per daug varginanti.
• Antibiotikus ir priešuždegiminius vaistus vartokite tik pasitarus su gydytoju. Šie vaistai gali sukelti žarnyno mikrofloros disbalansą ir lemti dirgliosios žarnos sindromo atsiradimą.

Jei pastebėjote pasikartojančius pilvo skausmus, pūtimą ar tuštinimosi pokyčius, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Šios problemos itin trukdo kasdienėje veikloje, tačiau su profesionalų pagalba gali būti efektyviai valdomos. Pasirūpinkite savo sveikata, kad galėtumėte jaustis geriau ir gyventi komfortiškai.