Kraujas išmatose

• Kraujas išmatose gali būti nerimą keliantis simptomas, dažnai susijęs su tokiomis virškinimo trakto ligomis, kaip hemorojus, divertikulitas ar vėžiniai susirgimai.
• Ši problema dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 metų asmenims, todėl reikia atidžiai stebėti ir tikrintis savo sveikatą.
• Įprastai pacientai tuštinimosi metu pastebi ryškiai ar tamsiai raudoną kraują ar patamsėjusias išmatas.
• Jei pastebite kraują išmatose, svarbu kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir nustatyta tiksli priežastis.

Kraujas išmatose gali būti rimtesnių sveikatos problemų požymis, todėl atkreipkite dėmesį į šį simptomą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad būtų įvertinta jūsų būklė ir pradėtas gydymas.

Gyd. Agnė K.

Kraujas išmatose gali būti dėl įvairių priežasčių, pradedant nuo nepavojingų iki rimtas sveikatos problemas sukeliančių būklių.

Viena iš dažniausių priežasčių yra hemorojus – išangės ir tiesiosios žarnos venų išsiplėtimas, sudarantis kraujagyslinius mazgus. Hemorojaus atsiradimą skatina padidėjęs spaudimas venose dėl vidurių užkietėjimo, ilgo sėdėjimo, sunkaus fizinio darbo, nėštumo ar antsvorio. Ši būklė pasireiškia ryškiai raudonu krauju tuštinantis, niežėjimu, deginimu, diskomfortu ar skausmu išangės srityje.

Kitas svarbus veiksnys - išangės įtrūkimai. Gleivinės pažeidimus gali sukelti vidurių užkietėjimas, dažnas ar užsitęsęs viduriavimas, mechaninės traumos (pvz., po instrumentinių tyrimų), gimdymas ar sėdimas darbas. Esant išangės įtrūkimams, kraujas būna ryškiai raudonas ir dažniausiai pastebimas ant tualetinio popieriaus.

Gausus ir tamsiai raudonas kraujavimas būdingas divertikuliozei, storosios žarnos navikams ar uždegiminėms žarnyno ligoms. Taip pat gausesnis kraujo kiekis gali atsirasti ir dėl krešėjimo sistemos sutrikimų. Šios būklės dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.

Jeigu kraujavimas pasireiškia skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje, išmatos būna tamsiai juodos, primenančios degutą, nemalonaus kvapo bei kartu gali lydėti pykinimas ar vėmimas. Viršutinio žarnyno pažeidimus dažniausiai sukelia ilgalaikis stresas, Helicobacter bakterija ar gausus nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas.

Jei pastebite kraujo išmatose požymių, svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Specialistas apklausos metu įvertina nusiskundimus, kraujavimo pobūdį, bendrą būklę ir paskiria papildomus tyrimus.

• Pastebėjus kraujavimo požymius, pirmiausia atliekamas bendrojo kraujo tyrimas, leidžiantis įvertinti kraujavimo intensyvumą pagal eritrocitų ir hemoglobino kiekį organizme. Taip pat gali būti atliekami kraujo krešumo rodiklių tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar nėra padidėjusios kraujavimo rizikos.
• Jeigu ryškaus kraujo požymių nėra, tačiau neramina pakitusi išmatų spalva, atliekamas slaptojo kraujavimo testas (iFOB), parodantis kraujo pėdsakus išmatose.
• Pacientai visada siunčiami atlikti endoskopinius žarnos tyrimus (gastroskopiją ar kolonoskopiją), kurių metu apžiūrima gleivinė ir nustatomi pažeidimai, tokie kaip opos, erozijos ar vėžiniai dariniai. Taip pat įtarus lėtinį kraujavimą iš viršutinės žarnyno dalies, rekomenduojama atlikti Helicobacter pylori antikūnų (IgG) nustatymą kraujyje. Ši bakterija yra dažna opų ar erozijų atsiradimo priežastis.
• Įtariant uždegimines žarnyno ligas, atliekami uždegiminiai kraujo rodikliai.

Esant hemorojui, šeimos gydytojas išrašo siuntimą gydytojui proktologui, kuris įvertina mazgų būklę ir sprendžia dėl tolimesnės gydymo taktikos.

Nustačius žarnyno gleivinės pažeidimus ar uždegimines ligas, pacientas siunčiamas gydytojo gastroenterologo ar chirurgo konsultacijai.

Jeigu nustatoma ryški mažakraujystė ar ūmaus kraujavimo požymiai, pacientas kuo skubiau siunčiamas į skubios pagalbos skyrių, kad būtų pradėtas gydymas.

Kraujas išmatose yra simptomas, kurio gydymo pasirinkimai priklauso nuo priežasties. Gydymas dažnai prasideda nuo paprastesnių metodų ir, jei reikia, gali progresuoti į sudėtingesnes procedūras ar ilgalaikę priežiūrą. Štai keletas dažniausiai taikomų gydymo būdų:

• Jei kraujas išmatose yra dėl hemorojaus ar analinių įtrūkimų, gali būti skiriami vietiniai preparatai, mažinantys uždegimą, mazgų paburkimą bei palengvinantys gleivinės gijimą. Taip pat gali būti rekomenduojamos sėdimosios vonelės su šiltu vandeniu.
• Esant vidurių užkietėjimui, rekomenduojama skaidulinė dieta ar vidurius laisvinantys preparatai.
• Jei kraujas išmatose susijęs su uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas, gydymas gali apimti priešuždegiminius vaistus, siekiant sumažinti uždegimą.
• Skrandžio ar žarnyno opų atveju gali būti skiriami vaistai, mažinantys skrandžio rūgšties gamybą. Tai padeda gleivinei gyti greičiau ir efektyviau.
• Esant kraujavimo sukeltai mažakraujystei, gali būti skiriami papildomi geležies preparatai.

Jeigu kraujavimas yra gausus ir nesustabdomas, taikomas intervencinis ar chirurginis gydymas. Šią gydymo taktiką sprendžia gydytojai gastroenterologai ir chirurgai.

• Racionali mityba, turinti pakankamai skaidulų (daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai), padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir sumažina spaudimą žarnyne, kuris gali sukelti hemorojų ar išangės įtrūkimus.
• Pakankamas skysčių vartojimas palaiko žarnyno turinio minkštumą ir palengvina tuštinimąsi, mažindamas žarnyno gleivinės pažeidimų riziką.
• Reguliarus fizinis aktyvumas gerina žarnyno judrumą ir kraujotaką, kas padeda išvengti divertikuliozės ir kitų uždegiminių procesų žarnyne.
• Atsargus vaistų, ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno), vartojimas sumažina skrandžio ir žarnyno gleivinės pažeidimų bei opų riziką, kurie gali sukelti kraujavimą.

Jei pastebite kraują išmatose ar jaučiate diskomfortą žarnyne, svarbu nelaukti ir laiku kreiptis į gydytoją. Greita diagnostika ir tinkamas gydymas gali užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ir užtikrinti gerą savijautą.