Gastritas

• Gastritą dažniausiai sukelia Helicobacter pylori bakterija, pernelyg aštraus ar rūgštaus maisto bei nesteroidinių vaistų vartojimas.
• Ši liga yra plačiai paplitusi visame pasaulyje – ja gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, tiek jauni, tiek vyresni. Simptomų gali pasireikšti staigiai arba vystytis palaipsniui, kaip būdinga lėtiniam gastritui.
• Dažniausi gastrito požymiai yra skausmas ar deginimas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, pilnumo jausmas po valgio bei apetito praradimas.
• Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu stebėti jų intensyvumą ir trukmę. Laiku kreipiantis į gydytoją galima nustatyti tikslią priežastį, parinkti tinkamą gydymą ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Ankstyva gastrito diagnostika ir laiku parinktas gydymas padeda išvengti komplikacijų bei pagerinti gyvenimo kokybę.

Gyd. Agnė K.

Gastritas dažniausiai pasireiškia skausmu ar diskomfortu viršutinėje pilvo dalyje (epigastriume). Skausmas gali būti deginančio ar spaudžiančio pobūdžio, lydimas pilnumo jausmo ar pykinimo. Taip pat kartu gali varginti rėmens graužimas, apetito praradimas ar sausas kosulys. Simptomai įprastai stiprėja vakare ar nakties metu.

Negydomas ar progresuojantis gastritas gali sukelti įvairių komplikacijų. Viena dažniausių – skrandžio opa, kuriai būdingas stiprus, lokalizuotas skausmas epigastriumo srityje, pykinimas ar vėmimas krauju. Taip pat gali būti pastebimos tamsios, juodos spalvos išmatos, atsirasti bendras silpnumas ar galvos svaigimas.

Ilgalaikis lėtinis gastritas gali lemti mažakraujystę, pasireiškiančią nuovargiu, blyškumu, dusuliu ar tirpimo pojūčiais galūnėse.

Retais atvejais gleivinės pažeidimas gali didinti skrandžio vėžio riziką, todėl svarbi savalaikė diagnostika ir stebėjimas.

Daugeliu atvejų viena pagrindinių gastrito priežasčių yra Helicobacter pylori bakterija, galinti sukelti lėtinį skrandžio gleivinės uždegimą ir jos pažeidimus. Ši bakterija geba prisitaikyti prie rūgščios skrandžio terpės – gamindama fermentą ureazę ji neutralizuoja aplink save esančią rūgštį, todėl gali išlikti skrandyje daugelį metų.

Kita svarbi priežastis – ilgalaikis tam tikrų vaistų, ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), vartojimas. Šie vaistai slopina skrandžio gleivinės apsauginius mechanizmus bei blogina kraujotaką. Dėl to gleivinė tampa jautresnė skrandžio rūgšties poveikiui ir yra lengviau pažeidžiama.

Gastrito pasireiškimas taip pat siejamas su autoimuniniais susirgimais, kai imuninė sistema klaidingai puola skrandžio gleivinės ląsteles ir sukelia uždegimą. Dėl šio proceso vystosi lėtinis gastritas, sukeliantis maisto medžiagų pasisavinimo sutrikimus bei didinantis mažakraujystės riziką. Reikšmės turi skrandžio gleivinės kraujotakos sutrikimai. Sumažėjus audinių aprūpinimui deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, silpnėja gleivinės apsauga ir didėja uždegimo bei pažeidimo rizika. Šie mechanizmai dažniau nustatomi vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems lėtinėmis ligomis.

Jei jaučiate viršutinės pilvo dalies skausmą ar kitus minėtus gastrito požymius, pirmiausia pasitarkite su šeimos gydytoju. Jis įvertins simptomus, ligos istoriją ir bendrą sveikatos būklę, taip pat gali rekomenduoti pradinius tyrimus ir gydymo būdus.

Šeimos gydytojas dažniausiai skiria šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo tyrimą ir uždegiminius rodiklius, kurie leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę bei uždegiminius procesus;
• biocheminius kraujo tyrimus, kurie atspindi kitų organų veiklą (pvz., inkstų, kepenų);
• Helicobacter pylori bakterijos antikūnų (IgG) tyrimą, leidžiantį nustatyti infekcijos buvimą;
• skrandžio endoskopinį tyrimą (gastroskopiją), kurio metu įvertinami skrandžio gleivinės pažeidimai bei struktūriniai pokyčiai;
• pilvo organų echoskopiją, kuri padeda įvertinti pilvo organų pažeidimus.

Nustačius skrandžio gleivinės pokyčius, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gydytoją gastroenterologą. Specialistas atlieka išsamesnius tyrimus, kurie padeda įvertinti uždegimą ir jį sukėlusias priežastis bei parinkti tinkamiausią gydymą.

Gastrito gydymas paprastai pradedamas nuo gyvenimo būdo korekcijų ir vaistų, kurie mažina skrandžio rūgštingumą bei saugo gleivinę. Dažniausiai skiriami:

• rūgštingumą mažinantys vaistai, slopinantys skrandžio rūgšties gamybą;
• skrandžio rūgštį neutralizuojantys ir deginimo pobūdį mažinantys preparatai;
• gleivinę apsaugantys preparatai, kurie padeda atstatyti ir apsaugoti pažeistą skrandžio gleivinę;
• jei nustatoma Helicobacter pylori infekcija, taikomas antibiotikų kursas.

Taip pat rekomenduojamos mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos: vengti aštraus, rūgštaus, riebaus maisto, alkoholio, rūkymo bei ilgalaikio streso.

Jei gastritas yra lėtinis arba sunkesnės formos, gydymo planas gali būti ilgesnis ir reikalauti reguliarios priežiūros. Tokiais atvejais apie tolesnius veiksmus sprendžia gastroenterologas.

• Venkite ilgalaikio nesteroidinių priešuždegiminių vaistų (pvz., ibuprofeno) vartojimo. Esant poreikiui, pasitarkite su gydytoju dėl galimų alternatyvų.
• Venkite aštraus, rūgštaus ar riebaus maisto vartojimo, kuris didina skrandžio rūgštingumą ir gleivinės dirginimą.
• Ribokite alkoholio vartojimą ir rūkymą, nes šios medžiagos silpnina apsaugines skrandžio gleivinės funkcijas ir didina uždegimo riziką.
• Stenkitės sumažinti stresą ar emocinę įtampą, nes tai gali skatinti skrandžio rūgšties padidėjimą ir prisidėti prie uždegimo paūmėjimų.

Jei vargina viršutinės pilvo dalies diskomfortas, skausmas ar kiti minėti nemalonūs pojūčiai, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Ankstyva diagnostika ir skirtas gydymas padeda išvengti komplikacijų bei pagerinti gyvenimo kokybę. Pasirūpinkite savo sveikata laiku – tai suteiks ramybę ir komfortą kasdienėje veikloje.