Virškinimo sistemos ligos

• Virškinimo sistemos ligas gali sukelti netinkama mityba, bakterinės ar virusinės infekcijos, ilgalaikis stresas, žalingi įpročiai, genetiniai veiksniai ar tam tikrų vaistų vartojimas.
• Susirgimai paveikia skrandį, plonąją ir storąją žarną, kepenis, kasą, tulžies pūslę bei kitus virškinimo sistemos organus, sutrikdydami jų normalų darbą.
• Dažniausi požymiai yra pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, rėmuo, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ir apetito sumažėjimas.
• Pastebėjus virškinimo sistemos sutrikimus, svarbu stebėti simptomų trukmę ir intensyvumą bei laiku kreiptis į šeimos gydytoją tolimesnei diagnostikai ir gydymo plano sudarymui.

Neignoruokite ilgalaikių virškinimo sutrikimų ar nepaaiškinamo skausmo pilvo srityje – tai gali būti rimtų virškinimo sistemos ligų požymiai, kuriuos svarbu laiku įvertinti ir pradėti tinkamą gydymą.

Gyd. Agnė K.

Dažniausiai pirmieji virškinimo sistemos sutrikimų požymiai pasireiškia įvairiose pilvo srityse juntamu skausmu ar diskomfortu. Priklausomai nuo skausmą sukėlusios priežasties, šie požymiai gali atsirasti ar suintensyvėti prieš ar po valgio bei būti nuolatiniai ar epizodiniai. Neretai kartu pasireiškia pykinimas, rečiau - vėmimas.

Taip pat pastebimi tuštinimosi pokyčiai, pasireiškiantys pasikeitusia išmatų konsistencija ar spalva. Jie gali apimti viduriavimą, vidurių užkietėjimą, nereguliarų tuštinimąsi ar nepilno išsituštinimo jausmą. Išmatos gali būti tamsiai juodos, šviesios, pilkšvos, gelsvos ar žalsvos spalvos. Be to, neretai pastebima gleivių ar kraujo priemaišų.

Be pagrindinių požymių, gali pasireikšti ir kiti lydintys simptomai:

• pilvo pūtimas ar dujų kaupimasis;
• karščiavimas;
• bendras nuovargis;
• rėmens graužimas;
• svorio kritimas be aiškios priežasties;
• rūgštus ar kartus poskonis burnoje.

Dažniausiai virškinimo sistemos sutrikimus lemia įvairūs mikroorganizmai – bakterijos, virusai ar parazitai. Sukėlėjai į organizmą patenka per užterštą maistą ar vandenį, tiesioginio kontakto metu su sergančiaisiais bei per nešvarias rankas ar paviršius (pvz., žaislus, patalynę). Šios infekcijos sukelia žarnyno gleivinės uždegimą, sutrikdo medžiagų įsisavinimą ir tokiu būdu pakenkia normaliai virškinamojo trakto veiklai.

Antra svarbi priežastis yra lėtinės žarnyno ligos, kurios vystosi palaipsniui ir dažnai tęsiasi mėnesius ar net metus. Kai kurios būklės (pvz., Krono liga, opinis kolitas) sukelia pastovų žarnų gleivinės uždegimą ir pažeidimus. Be to, žarnyno disfunkciją dažnai sąlygoja sutrikusi virškinimo fermentų gamyba, anatominiai ypatumai, motorika ar alerginės reakcijos į tam tikrus maisto produktus.

Taip pat įtakos turi ir gyvenimo būdas bei mitybos įpročiai. Nuolatinis perdirbtų, riebių ar mažai skaidulų turinčių produktų vartojimas sutrikdo žarnyno mikroflorą, sulėtina virškinimą ir gali sukelti vidurių užkietėjimą ar dirgliosios žarnos sindromo pasireiškimą. Ilgalaikis stresas ir hormoniniai sutrikimai lemia žarnų motorikos pasikeitimus bei gali skatinti uždegiminių procesų vystymąsi.

Jei jaučiate virškinimo sistemos sutrikimų požymius, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis jus išklausys, įvertins simptomus, paskirs pradinius tyrimus bei rekomenduos tinkamą gydymą.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria šiuos tyrimus:

• Bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimai padeda įvertinti bendrą organizmo būklę bei vykstančius uždegiminius procesus;
• Išmatų tyrimas, ieškant infekcijų ar kraujo pėdsakų;
• Virškinimo fermentų tyrimai, siekiant nustatyti jų trūkumą;
• Šlapimo tyrimas leidžia įtarti kepenų ar tulžies pūslės problemas;
• Helicobacter pylori antikūnų (IgG) tyrimas, siekiant nustatyti infekcijos buvimą.

Taip pat išrašomas siuntimas atlikti pilvo organų echoskopiją, siekiant įvertinti ir nustatyti galimus virškinimo sistemos organų pažeidimus.

Endoskopiniai skrandžio ir žarnyno tyrimai (EFGDS, kolonoskopija) reikalingi norint nustatyti virškinamojo trakto gleivinės pažeidimus ar struktūrinius pokyčius.

Nustačius laboratorinių ar instrumentinių tyrimų pakitimus, rekomenduojama gydytojo gastroenterologo konsultacija. Specialistas atlieka išsamesnius tyrimus, kurie leidžia tiksliai diagnozuoti ligas bei parinkti tinkamą gydymo būdą.

Jeigu nustatoma ūmi infekcinė liga, gali prireikti infekcinių ligų gydytojo konsultacijos.

• Pirmiausia rekomenduojama dietos korekcija, vengiant riebaus, aštraus, sunkiai virškinamo maisto bei vartojant pakankamą skysčių kiekį.
• Skiriami skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, kurie slopina rėmens graužimą bei diskomfortą epigastriume.
• Fermentų preparatai padeda geriau virškinti maistą.
• Skausmui malšinti skiriami priešuždegiminiai ar antispazminiai medikamentai.
• Infekciniai susirgimai gydomi antibiotikais, antivirusiniais ar parazitus naikinančiais vaistais.
• Jeigu simptomus išprovokuoja emocinė įtampa, rekomenduojama psichologinė pagalba, kuri padeda išmokti valdyti stresą bei pagerinti savijautą.

Sudėtingesniais atvejais gali būti atliekamos intervencinės procedūros ar taikomas chirurginis gydymo būdas. Šiuos metodus sprendžia gydytojų gastroenterologų ir chirurgų komanda.

• Venkite užteršto maisto ir vandens, užtikrindami tinkamą maisto gamybą ir laikymą. Taip pat ypač svarbu kruopščiai plauti rankas prieš valgį ir po tualeto.
• Ribokite riebaus, aštraus ir sunkiai virškinamo maisto vartojimą. Rinkitės lengvai virškinamus produktus ir valgykite reguliariai nedidelėmis porcijomis.
• Valdykite stresą, nes ilgalaikė emocinė įtampa gali sutrikdyti virškinimo sistemos funkcijas ir skatinti uždegiminius procesus.
• Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį ir fizinį aktyvumą. Tai gerina žarnyno kraujotaką ir padeda palaikyti normalų virškinimą bei žarnyno judesius.

Svarbu atkreipti dėmesį į individualius veiksnius. Pavyzdžiui, jei yra polinkis į tam tikras virškinimo ligas, reikėtų pasitarti su gydytoju dėl papildomų prevencinių priemonių. Taip pat vertėtų stebėti, kaip organizmas reaguoja į tam tikrus maisto produktus ir pagal tai koreguoti mitybą.

Jeigu jaučiate pilvo skausmą, nuolatinį pykinimą, dažną viduriavimą ar kitus nemalonius simptomus, svarbu neignoruoti simptomų ir kreiptis į šeimos gydytoją. Virškinimo sistemos ligos yra dažnos, tačiau ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali žymiai pagerinti savijautą ir padėti išvengti komplikacijų. Profesionali pagalba suteikia galimybę gauti asmeniškai pritaikytą gydymo planą, kuris padės jaustis geriau ir gyventi be diskomforto.