Enterokolitas

• Enterokolitas yra žarnyno uždegiminė liga, pasireiškianti virškinamojo trakto funkcijos sutrikimu.
• Ši liga gali būti ūmi arba lėtinė ir dažniausiai atsiranda dėl infekcijų, autoimuninių sutrikimų, vaistų ar radiacijos poveikio.
• Enterokolitui būdingas pilvo skausmas, viduriavimas, vėmimas, kartais karščiavimas.
• Jei susiduriate su minėtais simptomais, nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir pradėtas tinkamas gydymas.

Neignoruokite neįprastų pilvo skausmų ar karščiavimo – tai gali būti pirmieji enterokolito požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Enterokolitas dažniausiai būna infekcinės kilmės ir prasideda apatinėje pilvo srityje jaučiamais skausmais ar spazmais. Netrukus kartu pasireiškia viduriavimas vandeningomis ar tirštomis išmatomis. Esant bakterinei infekcijai, tuštinimosi metu gali būti pastebimos gleivių ar kraujo priemaišos. Taip pat gali varginti pykinimas ir vėmimas. Šie simptomai paprastai atsiranda per kelias valandas ar dienas nuo infekcijos pradžios.

Ilgainiui gali atsirasti karščiavimas, bendras silpnumas ar nuovargis. Dėl didelio skysčių netekimo pasireiškia galvos svaigimas, džiūsta burna bei suretėja šlapinimasis.

Dažniausia enterokolito priežastis yra įvairios bakterinės ar virusinės infekcijos, kuriomis užsikrečiama per užterštą maistą ar vandenį. Tarp dažniausiai pasitaikančių bakterijų yra Salmonella, Shigella, Campylobacter ir Escherichia coli. Virusinį viduriavimą įprastai sąlygoja rotavirusai, noravirusai ir adenovirusai. Šie infekcijų sukėlėjai sukelia žarnyno gleivinės uždegimą ir sutrikdo maisto medžiagų ir skysčių absorbciją.

Enterokolitui būdingi požymiai pasireiškia ne tik dėl infekcijų, bet ir dėl sisteminių uždegiminių žarnyno ligų.

Kai kuriais atvejais enterokolitą gali skatinti ilgalaikis antibiotikų vartojimas, kuris keičia žarnyno mikroflorą ir palengvina patogeninių bakterijų plitimą. Taip pat tam tikros medžiagos ar cheminiai dirgikliai, patekę į virškinamąjį traktą, gali sukelti vietinį uždegimą, ypač jei žarnyno gleivinė jau yra pažeista.

Jei įtariate enterokolitą arba jaučiate būdingus simptomus, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų būklę, paklaus apie simptomus ir galės rekomenduoti pradinius tyrimus bei gydymo būdus.

Šeimos gydytojas dažniausiai skiria šiuos tyrimus:

• Bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimai padeda įvertinti uždegimo pobūdį ir intensyvumą;
• Šlapimo tyrimas, siekiant atmesti kitas infekcijas;
• Išmatų pasėlis, leidžia nustatyti tikslų infekcijos sukėlėją;

Jei simptomai sunkesni arba liga progresuoja, šeimos gydytojas gali skirti siuntimą pas gastroenterologą. Specialistas gali atlikti papildomus tyrimus (pvz.: kolonoskopiją), kurie leidžia nustatyti gleivinės pažeidimus ar struktūrinius pokyčius.

Enterokolito gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos sunkumo ir priežasties. Pradiniame etape dažniausiai taikomi šie metodai:

• gausus skysčių ir elektrolitų papildų vartojimas, siekiant išvengti dehidratacijos;
• lengva ir skaidulas ribojanti dieta, kuri sumažina žarnyno apkrovą;
• karščiavimui ir skausmui mažinti gali būti skiriami tokie vaistai kaip paracetamolis ar ibuprofenas.

Jei enterokolitas yra bakterinės kilmės, gydytojas gali skirti antibiotikus. Virusinės infekcijos atveju antibiotikai nenaudojami, o gydymas orientuojamas į simptomų palengvinimą ir organizmo stiprinimą.

Kai viduriavimas yra intensyvus ir gresia didelė dehidratacija, gali prireikti gydymo ligoninėje, įskaitant skysčių lašinimą į veną.

Gydymo tęstinumas ir palaikomoji priežiūra reikalingi, jei liga užsitęsia arba pasireiškia komplikacijos. Tokiais atvejais gastroenterologas vertina žarnyno būklę, gali rekomenduoti papildomus tyrimus ir koreguoti gydymą.

Kai kuriems pacientams gali būti taikomas ilgalaikis gydymas, siekiant atstatyti žarnyno mikroflorą ir pagerinti imuninę funkciją.

• Kruopšti rankų higiena, ypač prieš valgį ir po tualeto, ženkliai sumažina žarnyno infekcijų riziką, nes dauguma enterokolito sukėlėjų plinta kontaktiniu būdu.
• Rinkitės saugų maistą ir vandenį – vartokite gerai termiškai apdorotą maistą ir tik švarų, patikrintą vandenį, kad išvengtumėte bakterijų ar virusų patekimo į organizmą.
• Venkite kontakto su sergančiais asmenimis ir laikykitės higienos taisyklių kelionių metu, ypač lankantis šalyse su prastesnėmis sanitarinėmis sąlygomis.
• Palaikykite žarnyno mikroflorą, ypač po antibiotikų vartojimo – tai padeda stiprinti natūralią organizmo apsaugą nuo patogeninių mikroorganizmų.

Taip pat reikėtų įvertinti individualias rizikas, pavyzdžiui, lėtines ligas ar vaistų vartojimą, kurie gali palengvinti žarnyno uždegimo atsiradimą.

Jeigu jaučiate pilvo skausmus, dažną viduriavimą ar kitus enterokolito požymius, verta nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Anksti pradėtas gydymas leidžia greičiau atsigauti ir išvengti komplikacijų. Jūsų sveikatos priežiūra gali būti paprastesnė ir efektyvesnė, jei pasinaudosite galimybėmis gauti profesionalią pagalbą jau dabar.