Žarnyno ligos

• Žarnyno ligos apima įvairias būkles, kurias gali sukelti infekcijos, uždegimai ar virškinamojo trakto struktūriniai pokyčiai.
• Šios ligos yra gana paplitusios – kasmet milijonai žmonių visame pasaulyje susiduria su ūminėmis žarnyno infekcijomis arba lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis.
• Dažniausi simptomai – pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas, karščiavimas ar bendras silpnumas.
• Susidūrus su minėtais požymiais, svarbu nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris padės nustatyti negalavimus sukėlusias priežastis ir paskirs tinkamą gydymą.

Neignoruokite nuolatinių pilvo skausmų ar pokyčių tuštinimosi metu – tai gali būti svarbūs žarnyno ligų požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Dažniausiai pirmieji žarnyno ligų požymiai pasireiškia skausmu ar diskomfortu įvairiose pilvo srityse. Priklausomai nuo skausmą sukėlusios priežasties, šie požymiai gali atsirasti ar suintensyvėti prieš ar po valgio bei būti nuolatiniai ar epizodiniai. Neretai kartu pasireiškia pykinimas, rečiau – vėmimas.

Taip pat pastebimi tuštinimosi pokyčiai, pasireiškiantys pasikeitusia išmatų konsistencija ar spalva. Jie gali apimti viduriavimą, vidurių užkietėjimą, nereguliarų tuštinimąsi ar nepilno išsituštinimo jausmą. Išmatos gali būti tamsiai juodos, šviesios, pilkšvos, gelsvos ar žalsvos spalvos. Be to, neretai pastebima gleivių ar kraujo priemaišų.

Rečiau pasitaikantys simptomai yra šie:

• pilvo pūtimas ar dujų kaupimasis;
• karščiavimas;
• bendras nuovargis;
• rėmens graužimas;
• svorio kritimas be aiškios priežasties;
• rūgštus ar kartus poskonis burnoje.

Dažniausiai žarnyno ligas lemia įvairūs mikroorganizmai – bakterijos, virusai ar parazitai. Sukėlėjai į organizmą patenka per užterštą maistą ar vandenį, tiesioginio kontakto metu su sergančiaisiais bei per nešvarias rankas ar paviršius (pvz., žaislus, patalynę). Šios infekcijos sukelia žarnyno gleivinės uždegimą, sutrikdo medžiagų įsisavinimą ir tokiu būdu pakenkia normaliai virškinamojo trakto veiklai.

Kita svarbi priežastis – lėtinės uždegiminės ligos, kurios vystosi palaipsniui ir dažnai tęsiasi mėnesius ar net metus. Kai kurios būklės (pvz., Krono liga, opinis kolitas) sukelia pastovų žarnų gleivinės uždegimą ir pažeidimus. Be to, žarnyno disfunkciją dažnai sąlygoja sutrikusi virškinimo fermentų gamyba, anatominiai ypatumai, motorika ar alerginės reakcijos į tam tikrus maisto produktus.

Taip pat įtakos turi ir gyvenimo būdas bei mitybos įpročiai. Nuolatinis perdirbtų, riebių ar mažai skaidulų turinčių produktų vartojimas sutrikdo žarnyno mikroflorą, sulėtina virškinimą ir gali sukelti vidurių užkietėjimą ar dirgliosios žarnos sindromo pasireiškimą. Ilgalaikis stresas ir hormoniniai sutrikimai lemia žarnų motorikos pasikeitimus bei gali skatinti uždegiminių procesų vystymąsi.

Jei jaučiate pilvo skausmą, viduriavimą ar kitus žarnyno sutrikimus, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis įvertins simptomus, galimus rizikos veiksnius ir paskirs pradinius tyrimus bei rekomenduos tinkamą gydymą ar specialistų konsultacijas.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimai padeda įvertinti bendrą organizmo būklę bei jame vykstančius uždegiminius procesus;
• išmatų tyrimas, ieškant infekcijų sukėlėjų ar kraujo pėdsakų;
• virškinimo fermentų tyrimai padeda nustatyti galimą jų trūkumą;
• šlapimo tyrimas leidžia įtarti kepenų ar tulžies pūslės problemas.

Endoskopiniai žarnyno tyrimai (pvz., kolonoskopija) reikalingi norint nustatyti virškinamojo trakto gleivinės pažeidimus ar struktūrinius pokyčius.

Nustačius laboratorinių ar instrumentinių tyrimų pakitimus, rekomenduojama gydytojo gastroenterologo konsultacija. Specialistas atlieka išsamesnius tyrimus, kurie leidžia tiksliai diagnozuoti ligas bei parinkti tinkamą gydymo būdą.

Jeigu nustatoma ūmi infekcinė liga, kartais gali prireikti infekcinių ligų gydytojo konsultacijos.

• Iš pradžių koreguojama dieta, vengiant riebaus, aštraus, sunkiai virškinamo maisto bei vartojant pakankamą skysčių kiekį.
• Fermentų preparatai padeda geriau virškinti maistą.
• Skausmui malšinti skiriami priešuždegiminiai ar antispazminiai medikamentai.
• Infekciniai susirgimai gydomi antibiotikais, antivirusiniais ar parazitus naikinančiais vaistais.
• Jeigu simptomus išprovokuoja emocinė įtampa, rekomenduojama psichologinė pagalba, kuri padeda išmokti valdyti stresą bei pagerinti savijautą.

Sudėtingesniais atvejais gali būti atliekamos intervencinės procedūros ar taikomas chirurginis gydymo būdas. Šiuos metodus sprendžia gydytojų gastroenterologų ir chirurgų komanda.

• Laikykitės higienos. Kruopščiai plaukite rankas prieš valgį ir po tualeto naudojimo, kad sumažintumėte bakterijų ir virusų patekimo į organizmą riziką.
• Venkite nesaugiai paruošto maisto ir vandens. Negerkite užteršto vandens ir nevartokite nepakankamai termiškai apdoroto maisto, nes tai yra dažniausios žarnyno infekcijų priežastys.
• Subalansuokite mitybą. Įtraukite pakankamai skaidulų, vaisių ir daržovių, kad palaikytumėte sveiką žarnyno mikroflorą ir reguliuotumėte tuštinimosi procesus.
• Laikykitės gydytojo rekomendacijų gydant lėtines ligas. Reguliariai vartokite paskirtus vaistus, pavyzdžiui, uždegimą mažinančius preparatus, ir venkite veiksnių, galinčių sukelti ligos paūmėjimą.

Be šių pagrindinių priemonių, svarbu atkreipti dėmesį į streso valdymą, nes jis gali paveikti žarnyno funkciją. Taip pat naudinga stebėti savo organizmo reakcijas į tam tikrus maisto produktus ir vengti tų, kurie sukelia diskomfortą ar simptomų stiprėjimą. Reguliarus sveikatos patikrinimas ir bendravimas su gydytoju padeda anksti pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią ligų progresavimui.

Jei jaučiate pilvo skausmą, dažną viduriavimą ar kitus nemalonius žarnyno simptomus, svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Laiku suteikta pagalba leidžia išvengti komplikacijų bei pagerinti savijautą. Profesionali gydytojų konsultacija padės mėgautis gyvenimu be diskomforto.