Viduriavimas

• Viduriavimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip infekcijos, netoleruojami maisto produktai ar stresas.
• Viduriavimui būdingas 3 ar daugiau kartų per dieną pasireiškiantis tuštinimasis skystomis išmatomis. Dažnai kartu lydi pilvo skausmas ar karščiavimas.
• Jeigu susiduriate su viduriavimu, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju dėl galimų priežasčių ir gydymo būdų.

Atkreipkite dėmesį į neįprastus virškinimo sutrikimus ar ilgai trunkantį viduriavimą – tai gali būti pirmieji rimtesnių sveikatos problemų požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Viduriavimui būdingas dažnas (3 ar daugiau kartų) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Dažnai kartu pasireiškia spazminis pilvo skausmas, pilvo pūtimas, rečiau pykinimas ir vėmimas. Kartais viduriavimą lydi karščiavimas, o išmatose pastebimas kraujas ar gleivės.

Viduriavimas gali sukelti skysčių ir elektrolitų netekimą. Tai sąlygoja bendro silpnumo, nuovargio, širdies ritmo sutrikimų atsiradimą bei svorio netekimą.

Viduriavimas gali būti ūmus – trunkantis iki 14 dienų, arba lėtinis, kurio trukmė viršija 30 dienų.

Viduriavimo priežastys yra įvairios ir gali kilti dėl skirtingų veiksnių. Dažniausiai viduriavimą sukelia parazitai, virusai ar bakterijos, patenkantys per užterštą maistą ar vandenį. Taip pat labai dažnai viduriavimą sukelia apsinuodijimas maistu ar netoleravimas tam tikrų maisto medžiagų, pavyzdžiui, laktozės ar fruktozės.

Kita svarbi viduriavimo priežastis yra lėtinės virškinimo sistemos ligos. Uždegiminės ligos (pvz., Krono liga) sukelia ilgalaikį žarnyno gleivinės uždegimą ir pažeidimą, dėl kurio žarnynas praranda gebėjimą tinkamai absorbuoti vandenį ir maistines medžiagas, o tai sąlygoja skystų išmatų susidarymą. Be to, uždegimas skatina skysčių sekreciją į žarnyno spindį ir pagreitina turinio judėjimą žarnyne, kas taip pat prisideda prie viduriavimo. Funkciniai susirgimai (pvz., dirgliosios žarnos sindromas) lemia pagreitintą žarnyno judėjimą (peristaltiką) ir tokiu būdu sukelia dažnesnį tuštinimąsi.

Kitos viduriavimo priežastys gali būti:

• stresas ar emocinis nerimas, kuris gali paveikti virškinimo sistemą;
• vaistai, ypač antibiotikai, kurie gali sutrikdyti natūralią žarnyno mikroflorą;
• maisto alergijos, kurios sukelia imuninę reakciją į tam tikrus maisto produktus;
• hormoniniai pokyčiai taip pat gali turėti įtakos virškinimo sistemai.

Jei pastebi viduriavimo simptomus, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis įvertins nusiskundimus, simptomų pobūdį bei galimas priežastis ir skirs papildomus tyrimus.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, siekiant įvertinti uždegiminius procesus organizme;
• įtariant virusinį viduriavimą, gali būti atliekami greitieji virusų antigenų testai;
• išmatų tyrimas dėl bakterijų ar parazitų nustatymo;
• elektrolitų (kalio, natrio) tyrimus, dėl bendros būklės įvertinimo;
• šlapimo tyrimą, siekiant įvertinti skysčių netekimą.

Jei simptomai yra sunkūs, ilgai nepraeina ar kyla įtarimų dėl lėtinių žarnyno ligų, šeimos gydytojas gali nukreipti pas gydytoją gastroenterologą. Specialistas atlieka papildomus kraujo ar instrumentinius tyrimus (pvz., kolonoskopiją), kurie leidžia nustatyti virškinamojo trakto struktūrinius pokyčius ir pažeidimus.

Esant sunkiam infekciniam viduriavimui, gali prireikti infekcinių ligų gydytojo konsultacijos.

Viduriavimo gydymo galimybės gali skirtis priklausomai nuo simptomų sunkumo ir priežasties. Dažniausiai gydymas pradedamas paprastomis priemonėmis, siekiant atstatyti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą organizme. Svarbu užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai skysčių, todėl rekomenduojama gerti daug vandens ar specialių elektrolitų tirpalų. Jei viduriavimas yra lengvas ir nesukelia didelių nepatogumų, dažnai užtenka laikytis lengvos dietos, kuri apima tokius maisto produktus kaip ryžiai, bananai ir skrebučiai.

Jei simptomai yra sunkesni arba viduriavimas trunka ilgiau, gali prireikti medikamentinio gydymo:

• skiriami vaistai, kurie lėtina žarnyno judesius arba mažina uždegimą;
• sunkesniais atvejais, kai viduriavimas susijęs su bakterine infekcija, gali būti skiriami antibiotikai.

Nustačius lėtines virškinamojo trakto ligas, gydymo planą sudaro gydytojas gastroenterologas.

• Laikykitės tinkamos asmeninės higienos – reguliariai plaukite rankas su muilu po tualeto ir prieš valgį. Tai sumažina bakterijų ir virusų patekimą į organizmą.
• Vartokite tik saugų, gerai termiškai apdorotą maistą ir gerkite tik patikrintą, švarų vandenį.
• Vartokite tik tinkamai paruoštus maisto produktus bei maistą laikykite tinkamoje temperatūroje.
• Jeigu vartojate antibiotikus, kartu gerkite ir gerąsias bakterijas (probiotikus). Tai padės išlaikyti žarnyno bakterijų balansą.
• Venkite streso ir rūpinkitės savo emocine sveikata.

Jeigu vargina dažnas tuštinimasis, nedvejokite ir kreipkitės į šeimos gydytoją. Tiksli diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas padeda greičiau sugrįžti į kasdienį gyvenimą be diskomforto ir rūpesčių. Jūsų sveikata svarbi, todėl nelaukite – pasirūpinkite savimi ir gaukite profesionalią pagalbą.