Funkcinė dispepsija

• Funkcinė dispepsija pasireiškia viršutinės pilvo dalies skausmu ar diskomfortu, kuris dažnai siejamas su virškinimo sutrikimais, tačiau atlikti tyrimai nenustato aiškios patologijos.
• Ši būklė yra gana dažna – ja skundžiasi apie 10–20 % suaugusiųjų, todėl turi reikšmės visuomenės sveikatai ir kasdieniam gyvenimui.
• Dažniausi simptomai yra pilvo pūtimas, ankstyvas sotumo jausmas valgant, pykinimas, rėmens graužimas ar pilvo skausmas.
• Pastebėjus tokius nusiskundimus, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju, kuris padės nustatyti skausmą sukėlusias priežastis.

Funkcinė dispepsija gali ženkliai paveikti gyvenimo kokybę, todėl būtina ją tiksliai įvertinti ir tinkamai valdyti.

Gyd. Lukas R.

Dažniausiai funkcinė dispepsija pasireiškia deginimu, diskomfortu ar skausmu viršutinėje pilvo dalyje. Neretai kartu juntamas pilnumo pojūtis, vargina rėmens graužimas, pilvo pūtimas, nereguliarus tuštinimasis ar pykinimas.

Įprastai šie pojūčiai nėra aštrūs, tačiau gali itin trukdyti įprastinei veiklai.

Viena iš svarbiausių funkcinės dispepsijos priežasčių yra skrandžio motorikos sutrikimai, lemiantys sulėtėjusį maisto virškinimą. Dėl šių pokyčių skrandis lėčiau išsituština arba nepakankamai gerai prisitaiko prie maisto kiekio, todėl atsiranda ankstyvo sotumo ar pilnumo jausmas.

Kita svarbi priežastis – padidėjęs vidaus organų jautrumas. Esant šiai būklei, net įprasti virškinimo procesai, kurie paprastai nesukelia jokių pojūčių, gali būti jaučiami kaip skausmas ar diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje. Be to, simptomus gali lemti ir padidėjęs skrandžio gleivinės jautrumas rūgščiai – net esant normaliam jos kiekiui gali būti jaučiamas deginimas epigastriumo srityje.

Taip pat svarbūs ir psichoemociniai veiksniai. Stresas, nerimas ar depresija gali veikti virškinamojo trakto funkciją ir didindami simptomų intensyvumą bei organizmo jautrumą virškinimo procesams.

Kartais prie šios būklės prisideda ir žarnyno mikrobiotos pokyčiai, kai sutrinka mikroorganizmų pusiausvyra virškinamajame trakte. Įtakos gali turėti ir nereguliarus valgymas, riebaus ar aštraus maisto, alkoholio vartojimas bei rūkymas. Taip pat pastebima, kad kai kuriose šeimose funkciniai virškinimo sutrikimai pasitaiko dažniau ir yra susiję su genetiniu polinkiu.

Priežastys gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties ar individualių organizmo savybių, tačiau dažniausiai tai yra sudėtingas kelių mechanizmų derinys, kuris sukelia ilgalaikį viršutinės pilvo dalies diskomfortą.

Jei jaučiate viršutinės pilvo dalies diskomfortą ar kitus susijusius simptomus, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, ligos eigą bei paskirs pradinius tyrimus ar specialistų konsultacijas.

Norint diagnozuoti funkcinę dispepsiją, pirmiausia reikia atlikti visus būtinus tyrimus, kad būtų atmesti kiti susirgimai. Šeimos gydytojas dažniausiai skiria šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo tyrimą ir uždegiminius rodiklius, kurie leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę bei uždegiminius procesus;
• biocheminius kraujo tyrimus, kurie atspindi kitų organų veiklą (pvz.: inkstų, kepenų);
• Helicobacter pylori bakterijos antikūnų (IgG) tyrimą, leidžiantį nustatyti infekcijos buvimą;
• skrandžio endoskopinį tyrimą (gastroskopiją), kurio metu įvertinami skrandžio gleivinės pažeidimai bei struktūriniai pokyčiai;
• pilvo organų echoskopiją, kuri padeda įvertinti pilvo organų pažeidimus.

Po tyrimų šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gastroenterologą. Specialistas atlieka išsamesnius tyrimus, kurie padeda tiksliai patvirtinti ar atmesti dispepsiją sukėlusias priežastis. Neradus jokių patologinių pakitimų, nustatoma funkcinė dispepsija.

Gydymo pradžioje dažnai rekomenduojama keisti gyvenimo būdą: vengti maisto produktų, kurie sukelia simptomus, valgyti mažesnėmis porcijomis, riboti kofeino ir alkoholio vartojimą bei atsisakyti rūkymo.

• Jeigu simptomai labai intensyvūs, gali būti skirimas medikamentinis gydymas:
• skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai;
• fermentų preparatai gerinantys maisto virškinimą;
• skrandžio motoriką veikiantys medikamentai.

Jeigu simptomai susiję su emocine įtampa, gali būti naudinga psichologo ar psichiatro konsultacija.

• Venkite streso, nes jis gali skatinti skrandžio motorikos sutrikimus ir padidinti skrandžio jautrumą. Naudinga praktikuoti atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją ar reguliarią fizinę veiklą.
• Valgykite reguliariai, dažnai ir mažomis porcijomis. Tai padės išvengti per didelio maisto kiekio, kuris gali sulėtinti skrandžio ištuštinimą ir sukelti diskomfortą.
• Ribokite kofeino, alkoholio ir rūkymo vartojimą, nes šie veiksniai gali padidinti skrandžio rūgštingumą ir sudirginti skrandžio gleivinę.
• Venkite maisto produktų, kurie sukelia dispepsijos simptomus, pavyzdžiui, riebaus, aštraus, rūgštaus maisto arba gazuotų gėrimų.

Jeigu jaučiate viršutinės pilvo dalies diskomfortą ar kitus minėtus simptomus, svarbu nelaukti ir kreiptis į specialistą. Funkcinė dispepsija yra dažna būklė, tačiau tinkamai parinktas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali ženkliai pagerinti savijautą ir sumažinti simptomų pasikartojimą. Profesionali gydytojo konsultacija gali padėti džiaugtis kasdienėmis veiklomis be nemalonių pojūčių.