Žarnyno infekcija

• Žarnyno infekcija - tai žarnyno gleivinės uždegimas, kurį dažniausiai sukelia virusai ar bakterijos, rečiau – parazitai, plintantys per užterštą maistą ar vandenį.
• Užsikrečiama per užterštą maistą ir vandenį. Susirgti galima bet kuriuo metų laiku, tačiau infekcijų dažnis padidėja vasarą dėl šiltesnių orų ar kelionių.
• Pagrindiniai žarnyno infekcijos požymiai yra pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas ir karščiavimas.
• Jeigu pastebite minėtus simptomus, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad išvengtumėte komplikacijų ir greičiau pasveiktumėte.

Neignoruokite neįprastų pilvo skausmų ar viduriavimo – tai gali būti pirmieji žarnyno infekcijos požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Žarnyno infekcijos simptomai dažniausiai pasireiškia staiga ir priklausomai nuo sukėlėjo – bakterijų, virusų ar parazitų. Pagrindinis požymis yra viduriavimas, kuris gali būti vandeningas, pūlingas arba su kraujo priemaišomis, priklausomai nuo infekcijos tipo.

Dažnai kartu pasireiškia pilvo skausmas ir spazmai, lydimi pilvo pūtimo ar diskomforto. Žarnyno infekcijoms taip pat būdingas pykinimas, vėmimas ir apetito sumažėjimas, o kai kuriais atvejais – karščiavimas, šaltkrėtis ir bendras silpnumas.

Intensyvus viduriavimas ir vėmimas gali sukelti elektrolitų ir skysčių netekimą (dehidrataciją), pasireiškiantį burnos sausumu, silpnumu, galvos svaigimu, sumažėjusiu šlapinimusi ar svorio kritimu. Taip pat gali pasireikšti padidėjęs nervingumas, atminties ar orientacijos sutrikimai.

Žarnyno infekcijas dažniausiai sukelia tam tikros bakterijos, virusai ar parazitai, kurie patenka į organizmą per užterštą maistą ar vandenį.

Bakterinę infekciją dažniausiai sukelia Salmonella, Campylobacter ar Escherichia coli. Užsikrečiama itin dažnai per netinkamai apdorotą ar laikomą maistą. Šie sukėlėjai lemia sunkesnę ligos eigą, karščiavimą bei viduriavimą tirštomis išmatomis su kraujo ar gleivinių priemaiša.

Virusinę žarnyno infekciją dažniausiai sukelia rotavirusai, noravirusai ar adenovirusai. Šiuo atveju viduriavimas būna gausus ir vandeningas. Virusai plinta tiesioginio kontakto metu arba per užkrėstus paviršius, todėl užsikrėtimo rizika didesnė kolektyvuose, pvz.: vaikų darželiuose.

Retesniais atvejais žarnyno infekciją gali sukelti ir parazitai (pvz., Giardia lamblia). Dažniausiai užsikrečiama keliaujant į regionus, kur mažesnė sanitarinė kontrolė. Parazitų sukelti viduriavimai būna ne tokie ūmūs, tačiau trunka ilgesnį laiką.

Be patogenų, tam tikri organizmo ir aplinkos veiksniai gali palengvinti infekcijos vystymąsi. Pavyzdžiui, sutrikusi natūrali žarnyno mikroflora arba imuninės sistemos nusilpimas gali leisti patogenams lengviau įsitvirtinti ir sukelti uždegimą.

Jei įtariate žarnyno infekciją ar jaučiate jos simptomus, pirmiausia reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Šeimos gydytojas įvertins simptomus, apklaus jus apie ligos pradžią ir gali paskirti pradinius tyrimus, kurie padės patvirtinti diagnozę bei nustatyti infekcijos pobūdį.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimai padeda įvertinti uždegimo intensyvumą ir pobūdį;
• išmatų antigenų tyrimai padeda nustatyti infekcijos sukėlėjus;
• šlapimo tyrimas padeda įvertinti dehidratacijos laipsnį;
• elektrolitų tyrimai atliekami siekiant nustatyti su dehidratacija susijusias komplikacijas.

Jeigu simptomai yra sunkesni ar nepraeina, šeimos gydytojas gali nukreipti pas infekcinių ligų gydytoją. Specialistas atlieka išsamesnius mikrobiologinius tyrimus, kurie leidžia identifikuoti sukėlėjus bei tiksliai parinkti tinkamą gydymą.

Retesniais atvejais gali prireikti gydytojo gastroenterologo konsultacijos, kuris gali atlikti vaizdinius žarnyno tyrimus (pvz., kolonoskopiją), leidžiančius nustatyti gleivinės pažeidimus.

• Skysčių ir elektrolitų atstatymas, ypač svarbus norint išvengti dehidratacijos ir kitų komplikacijų. Dažniausiai vartojami rehidracijos tirpalai ar lašelinės, kuomet dėl vėmimo nepavyksta išgerti pakankamo kiekio skysčių.
• Skausmo ir karščiavimo malšinimui naudojami tokie vaistai kaip paracetamolis ar ibuprofenas.
• Esant bakterinei infekcijai, gydytojas gali paskirti antibiotikus.
• Dažnai rekomenduojami probiotikai - gerosios bakterijos, siekiant atstatyti normalią žarnyno mikroflorą.
• Rekomenduojama laikytis lengvos dietos, vengti riebaus, aštraus ir sunkiai virškinamo maisto.
• Esant parazitinėms infekcijoms, skiriami specifiniai antiparazitiniai vaistai pagal identifikuotą sukėlėją.

Viduriavimo mažinimas dažniausiai nerekomenduojamas, nes tai gali trukdyti patogenams pasišalinti iš organizmo.

• Kruopščiai plaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu prieš valgant, po tualeto naudojimo bei po kontakto su gyvūnais ar užterštais paviršiais.
• Vartokite tik geriamą arba tinkamai išvirtą vandenį, ypač keliaujant.
• Tinkamai laikykite ir termiškai apdorokite maistą, venkite žalių ar nepakankamai iškeptų produktų, ypač mėsos, kiaušinių ar pieno.
• Rūpinkitės subalansuota mityba, fiziniu aktyvumu bei kokybišku poilsiu. Tai padeda stiprinti imunitetą ir atsparumą infekcijoms.

Jeigu vargina pilvo skausmas, viduriavimas ar vėmimas, nedelskite ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Greita ir tinkama pagalba leis palengvinti simptomus bei išvengti komplikacijų. Rūpinkitės savo sveikata su profesionalų pagalba, kuri leis greičiau grįžti į kasdienio gyvenimo ritmą be diskomforto.