Vaikų viduriavimas

• Vaikų viduriavimą gali sukelti įvairūs veiksniai: virusinės ar bakterinės infekcijos, maisto netoleravimas ar staigūs mitybos pokyčiai.
• Šiai būklei būdingas dažnesnis nei įprasta tuštinimasis skystomis ar vandeningomis išmatomis (dažniausiai 3 ir daugiau kartų per dieną).
• Kartu pasireiškia pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ar pakilusi kūno temperatūra.
• Kai vaikas viduriuoja, svarbu stebėti jo savijautą ir užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą. Jeigu simptomai nepraeina arba stiprėja, rekomenduojama kreiptis į gydytoją dėl galimų priežasčių nustatymo ir tinkamo gydymo.

Vaikų viduriavimas reikalauja atidžios priežiūros – laiku nustačius priežastį ir pradėjus gydymą, galima užkirsti kelią komplikacijoms ir užtikrinti greitą vaiko sveikimą.

Gyd. Lukas R.

Pagrindiniai viduriavimo požymiai yra dažnas (3 ar daugiau kartų) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Dažnai kartu pasireiškia spazminis pilvo skausmas, pilvo pūtimas, o kartais pykinimas ir vėmimas. Retesniais atvejais viduriavimas gali pasireikšti tirštomis išmatomis, turinčiomis kraujo ar gleivių priemaišų.

Be pagrindinių požymių, gali pasireikšti ir kiti simptomai, kurie dažnai lydi viduriavimą:

• karščiavimas,
• bendras silpnumas,
• apetito praradimas,
• nuovargis,
• gausesnis prakaitavimas,
• akių įdubimai,
• kūdikiai ar mažesni vaikai tampa itin dirglūs ir neramūs.

Vaikų viduriavimą dažniausiai sukelia virusinės infekcijos. Vienas dažniausių sukėlėjų yra rotavirusas, sukeliantis žarnyno gleivinės uždegimą bei sutrikdantis jos gebėjimą pasisavinti skysčius ir maistines medžiagas. Rečiau virškinamojo trakto funkcijos sutrikimus sąlygoja Salmonella, Shigella ar Escherichia coli bakterijos. Šio tipo infekcijos sukelia intensyvesnį uždegimą ir pažeidimus bei lemia sunkesnę ligos eigą ir simptomatiką. Virusais ir bakterijomis vaikai dažniausiai užsikrečia per nešvarias rankas, užterštą maistą ar vandenį, žaislus ar tiesioginio kontakto metu su sergančiaisiais.

Kita svarbi priežastis - padidėjęs žarnyno jautrumas ar alerginės reakcijos į tam tikrus maisto produktus, pavyzdžiui, pieno baltymus ar glitimą. Šiuo atveju organizmo imuninė sistema netinkamai reaguoja į tam tikras maisto sudedamąsias dalis, sukeldama uždegimines reakcijas ir virškinimo sutrikimus.

Kai kuriais atvejais viduriavimas gali atsirasti vartojant tam tikrus vaistus, ypač antibiotikus. Šie vaistai sukelia natūralios žarnų mikrofloros disbalansą ir tokiu būdu sutrikdo normalią žarnyno veiklą.

Rečiau viduriavimas gali būti susijęs su staigiais maisto pokyčiais, emociniu stresu ar lėtinėmis uždegiminėmis virškinamojo trakto ligomis.

Jeigu pasireiškė užsitęsęs vaiko viduriavimas, svarbu kuo greičiau kreiptis į šeimos ar vaikų ligų gydytoją. Specialistas įvertins simptomus, ligos trukmę, bendrą vaiko būklę, paskirs reikiamus tyrimus bei rekomenduos tinkamą gydymą.

Dažniausiai atliekami šie tyrimai:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimai, siekiant įvertinti uždegiminius procesus organizme;
• įtariant virusinį viduriavimą, gali būti atliekami greitieji virusų antigenų testai;
• išmatų tyrimas dėl bakterijų ar parazitų nustatymo;
• elektrolitų (kalio, natrio) tyrimai, dėl bendros būklės įvertinimo;
• šlapimo tyrimas, siekiant įvertinti skysčių netekimą.

Jei simptomai yra sunkūs, ilgai nepraeina ar kyla įtarimų dėl lėtinių žarnyno ligų, šeimos gydytojas gali nukreipti pas vaikų gydytoją gastroenterologą. Specialistas atlieka papildomus kraujo ar instrumentinius tyrimus (pvz., kolonoskopiją), kurie leidžia nustatyti virškinamojo trakto negalavimus sukėlusias priežastis.

• Pirmiausia svarbu atstatyti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą. Svarbu užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai skysčių, todėl rekomenduojama gerti daug vandens ar specialių elektrolitų tirpalų.
• Jei viduriavimas yra lengvas ir nesukelia didelių nepatogumų, dažnai užtenka laikytis lengvos dietos, kuri apima tokius maisto produktus kaip ryžiai, bananai ir skrebučiai.
• Jeigu viduriavimą sukėlė bakterinė infekcija, skiriami antibiotikai. Kartu rekomenduojama vartoti probiotikus, siekiant išvengti žarnyno mikrofloros pusiausvyros sutrikimų.
• Esant skausmui ar karščiavimui, gali būti naudojami paracetamolis arba ibuprofenas.

Ilgalaikė ar palaikomoji priežiūra reikalinga, kai viduriavimas susijęs su lėtinėmis ligomis arba maisto netoleravimu. Tokiais atvejais gydymo planas sudaromas individualiai, apimant mitybos konsultacijas bei vaistų vartojimą, siekiant užkirsti kelią komplikacijoms.

• Kruopšti rankų higiena prieš valgį ir po tualeto naudojimo padeda sumažinti infekcijų, dažnai sukeliančių viduriavimą, riziką.
• Tinkamas maisto laikymas, kruopštus jo gaminimas ir vengimas vartoti nešvarų arba nepakankamai termiškai apdorotą maistą apsaugo vaikus nuo žarnyno infekcijų.
• Pakankamas skysčių vartojimas ir subalansuota mityba padeda palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą bei stiprina imuninę sistemą.
• Venkite tiesioginio kontakto su asmenimis, kuriems pasireiškė viduriavimas. Tai padeda sumažinti užsikrėtimo tikimybę.
• Rotaviruso vakcinacija kūdikiams padeda apsaugoti nuo sunkesnės viduriavimo formos.
• Tinkama paviršių, žaislų ir bendrųjų patalpų dezinfekcija sumažina infekcijų plitimą.

Jei Jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei kelias dienas, svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Greita ir tinkama pagalba gali užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti vaiko savijautą. Rūpinimasis sveikata ir prevencija suteikia ramybę Jums bei padeda vaikams išlikti sveikiems ir energingiems.