Ezofagitas

• Ezofagitas yra stemplės uždegimas, kuris išsivysto dėl cheminio, mechaninio, infekcinio ar imuninio dirginimo.
• Dažniausia priežastis yra gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kai skrandžio rūgštis patenka į stemplę ir dirgina jos gleivinę.
• Ezofagitui būdingas skausmas krūtinės srityje, rėmens graužimas ar rijimo sutrikimai.
• Jei pastebite minėtus simptomus, svarbu laiku kreiptis į šeimos gydytoją dėl ištyrimo ir tinkamo gydymo.

Atkreipkite dėmesį į neįprastus rijimo sunkumus ar krūtinės skausmą – tai gali būti pirmieji ezofagito požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Pirmieji ezofagito požymiai dažniausiai pasireiškia kaip deginantis skausmas ar diskomfortas krūtinės srityje už krūtinkaulio. Šis skausmas dažnai sustiprėja po valgio arba gulint. Taip pat kartu gali varginti nemalonus skonis burnoje, sausas kosulys, balso užkimimas, pykinimas ar rūgštaus maisto atpylimas.

Ilgainiui, jeigu stemplės uždegimas nėra gydomas, gali atsirasti rijimo sutrikimų. Ryjant dažnai jaučiamas skausmas ar maisto strigimas stemplėje. Dėl apsunkintos mitybos pradeda kristi svoris, vargina bendras silpnumas ar nuovargis. Sunkesniais atvejais gali atsirasti kraujavimo požymių - išmatos tampa tamsiai juodos bei pradedama vemti su kraujo priemaišomis.

Pagrindinė ezofagito priežastis yra skrandžio rūgšties patekimas į stemplę, sukeliantis gleivinės dirginimą ir uždegimą. Dažniausiai tai įvyksta dėl sutrikusios apatinio stemplės raumens (sfinkterio) funkcijos, kuomet jis nepilnai užsidaro ir rūgštus skrandžio turinys kyla atgal į stemplę. Refliuksinio ezofagito išsivystymą skatina nutukimas, Helicobacter pylori infekcija, nėštumas, rūkymas, alkoholis, riebus ir aštrus maistas, kava, didelės maisto porcijos, valgymas vėlai vakare, taip pat kai kurios anatominės būklės, pavyzdžiui, stemplės angos išvarža.

Ezofagitą gali sukelti ir alerginės, ir imuninės reakcijos, dažniausiai susijusios su maisto alergenais. Šiuo atveju stemplės gleivinėje kaupiasi imuninės kraujo ląstelės – eozinofilai, kurie alerginių reakcijų metu sukelia uždegimą. Tai itin būdinga žmonėms, turintiems kitų atopinių ligų, tokių kaip astma, alerginis rinitas ar atopinis dermatitas.

Kita stemplės uždegimo priežastis yra grybelinės, virusinės ar bakterinės infekcijos. Šie susirgimai dažniausiai pasireiškia nusilpus imuninei sistemai po organų transplantacijų, vartojant imunosupresinius vaistus, sergant onkologinėmis ligomis ar ŽIV.

Taip pat ezofagitą gali sukelti cheminės medžiagos (pvz., valikliai), neatsakingas medikamentų, tokių kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas), anitibiotikai ar bifosfonatai, vartojimas.

Pajutus eozfagitui būdingus požymius, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis apklausos metu įvertins nusiskundimus, simptomų pobūdį, galimus rizikos veiksnius bei paskirs reikalingus pradinius tyrimus.

Šeimos gydytojas dažniausiai atlieka šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, siekiant įvertinti organizmo bendrą būklę ir vykstančių uždegiminių procesų pobūdį;
• Helicobacter pylori antikūnų (IgG) tyrimą, siekiant nustatyti infekcijos buvimą;
• specifiniai imunoglobulinai E (IgE) leidžia įtarti alergines reakcijas;
• endoskopinis stemplės ir skrandžio tyrimas (EFGDS) leidžia nustatyti struktūrinius gleivinės pokyčius ir pažeidimus.

Nustačius laboratorinių ir instrumentinių tyrimų pakitimus, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gydytoją gastroenterologą. Specialistas atlieka išsamesnius tyrimus, leidžiančius nustatyti stemplės raumenų funkciją, susiaurėjimo lygį bei skrandžio rūgštingumą. Šie tyrimai padeda rasti tikslią ezofagitą sukėlusią priežastį ir skirti tinkamą gydymą.

• Skiriami rūgštingumą mažinantys vaistai, kurie efektyviai mažina skrandžio rūgšties gamybą.
• Antacidiniai preparatai, padedantys neutralizuoti skrandžio rūgštį ir mažinti jaučiamą diskomfortą.
• Priešgrybeliniai vaistai ar antivirusiniai vaistai skiriami infekcinio ezofagito gydymui. Medikamentų parinkimas priklauso nuo infekcijos pobūdžio.
• Esant alerginėms reakcijoms, skiriami uždegimą mažinantys preparatai.
• Nustačius Helicobacter pylori infekciją, skiriamas kombinuotas antibiotikų kursas kartu su rūgštingumą mažinančiais vaistais.
• Rekomenduojama mitybos korekcija: vengti riebaus, aštraus ar rūgštaus maisto, kofeino ir alkoholio.
• Svarbi svorio kontrolė ir žalingų įpročių atsisakymas (rūkymas).

Jeigu liga yra itin pažengusi, gali būti atliekamos intervencinės ar chirurginės procedūros, didinančios stemplės spindį ar gerinančios stemplės apatinio raumens funkciją.

• Venkite maisto ir gėrimų, kurie skatina skrandžio rūgšties gamybą ar dirgina stemplės gleivinę. Dažniausiai tai aštrus, riebus, rūgštus maistas, kofeinas ir alkoholis.
• Laikykitės reguliarios ir subalansuotos mitybos, valgykite mažesnėmis porcijomis ir venkite persivalgymo, ypač prieš miegą.
• Išlaikykite normalų kūno svorį, nes antsvoris didina spaudimą pilvo ertmėje ir skatina rėmens graužimą.
• Rekomenduojama miegoti pakėlus galvūgalį bei vengti gulėjimo iškart po valgio – tai padeda sumažinti rūgšties patekimą į stemplę ir leidžia apatinio stemplės sfinkterio raumenims tinkamai funkcionuoti.
• Vaistus vartokite tik pagal gydytojo rekomendacijas, o pajutus neįprastus simptomus, pasikonsultuokite dėl tolimesnės gydymo taktikos ar galimų alternatyvų.
• Ribokite ar visiškai atsisakykite rūkymo.

Jeigu jaučiate deginantį skausmą krūtinės srityje, rėmenį ar sunkumus ryjant, nedelskite ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Laiku pradėtas gydymas gali ne tik palengvinti simptomus, bet ir apsaugoti nuo rimtesnių stemplės pažeidimų. Rūpinkitės savo sveikata ir užtikrinkite gerą savijautą kasdien.