Streptokokinis tonzilitas

• Streptokokinis tonzilitas – tai ūmus tonzilių (migdolų) uždegimas, kurį sukelia A grupės β-hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes).
• Tai viena dažniausių bakterinių gerklės infekcijų, ypač paplitusi tarp vaikų ir paauglių, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiesiems. Jos protrūkiai dažnesni šaltuoju metų laiku.
• Pagrindiniai simptomai yra stiprus gerklės skausmas, karščiavimas, paraudusios ir patinusios tonzilės su baltomis apnašomis.
• Jei įtariate, kad susidūrėte su streptokokiniu tonzilitu, rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai ir pradėtas tinkamas gydymas.

Neignoruokite gerklės skausmo ir karščiavimo – tai gali būti pirmieji streptokokinio tonzilito požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Pirmieji streptokokinio tonzilito požymiai dažniausiai pasireiškia stipriu gerklės skausmu, trukdančiu ryti maistą ar seiles. Kartu pakyla aukšta kūno temperatūra bei vargina bendras silpnumas. Tonzilės būna paraudusios ir paburkusios, o ant jų paviršiaus atsiranda gelsvos ar baltos spalvos dėmelės – pūlinukai. Taip pat neretai pasireiškia sloga ir kosulys.

Ilgainiui, jei liga negydoma, simptomai progresuoja – skausmas stiprėja ir gali plisti į ausis ar kaklo sritį.

Be pagrindinių požymių, gali pasitaikyti ir kitų simptomų:

• galvos skausmas,
• pykinimas ar vėmimas,
• pilvo skausmas,
• raumenų skausmai,
• burnos džiūvimas,
• balso užkimimas.

Pagrindinė streptokokinio tonzilito priežastis yra A grupės β-hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes). Į organizmą mikroorganizmai patenka oro lašelių pavidalu, kurie į aplinką išsiskiria sergančiajam kalbant, kosint ar čiaudint. Patekusios į burnos ir ryklės gleivinę, bakterijos prisitvirtina prie tonzilių paviršiaus, pradeda daugintis ir sukelia stiprią uždegiminę reakciją. Imuninė sistema reaguoja į infekciją aktyvindama apsauginius mechanizmus, dėl kurių tonzilės parausta, patinsta ir ant jų susidaro pūlingos apnašos.

Susirgimui įtakos turi ir migdolų anatominiai ypatumai. Gilios tonzilių kriptos leidžia lengviau kauptis ir daugintis bakterijoms, sukeliančioms uždegimus. Be to, virusinės infekcijos, pažeisdamos ryklės gleivinę bei silpnindamos imuninę sistemą, neretai lemia streptokokinio tonzilito atsiradimą kaip antrinę komplikaciją.

Kai kuriais atvejais tonzilito atsiradimą gali paskatinti įvairūs aplinkos dirgikliai. Pavyzdžiui, rūkymas, dulkės ar sausas oras gali pažeisti gleivinę ir sutrikdyti apsauginę funkciją, o tai didina tonzilito išsivystymo riziką.

Jei įtariate streptokokinį tonzilitą ar jaučiate būdingus simptomus, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju. Pokalbio metu jis įvertins nusiskundimus, ligos eigą bei bendrą jūsų būklę ir iškart rekomenduos simptomus lengvinantį gydymą.

Taip pat šeimos gydytojas dažnai skiria papildomus tyrimus:

• greitąjį streptokoko antigeno testą, norint patvirtinti bakterijos buvimą;
• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, kurie padeda įvertinti organizmo uždegimo intensyvumą.

Jei simptomai sunkesni ar liga kartojasi keletą kartų per metus, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas gydytoją otorinolaringologą. Specialistas atlieka išsamią nosiaryklės apžiūrą bei gali paimti mikrobiologinius tyrimus, leidžiančius tiksliai identifikuoti infekcijos sukėlėją ir paskirti tikslų gydymą.

• Pagrindinis streptokokinio tonzilito gydymo būdas yra antibiotikoterapija. Dažniausiai skiriamas penicilinas arba kiti A grupės streptokoką naikinantys antibiotikai. Gydymo trukmė paprastai siekia 10 dienų, kad infekcija būtų visiškai išgydyta ir sumažėtų atsinaujinimo rizika.
• Skiriami vietinio poveikio antiseptikai ar skalavimo tirpalai, mažinantys gleivinės uždegimą ir skausmą.
• Karščiavimui malšinti skiriami antipiretikai – paracetamolis ar ibuprofenas.
• Itin svarbu vartoti pakankamą skysčių kiekį bei užtikrinti poilsio režimą.

Jeigu tonzilitas kartojasi itin dažnai, galima tonzilių pašalinimo operacija (tonzilektomija). Šį gydymo metodą sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

• Reguliariai plaukite rankas, ypač po kontakto su sergančiais žmonėmis ar buvimo viešose vietose, kad sumažintumėte bakterijų ir virusų plitimą.
• Venkite artimo kontakto su asmenimis, kurie kosėja ar čiaudi. Jeigu kontakto nepavyksta išvengti, naudokite apsaugos priemones (pvz., veido kaukes).
• Užtikrinkite gerą patalpų vėdinimą bei stenkitės palaikyti tinkamą oro drėgmę, kad ryklės gleivinė nebūtų išsausėjusi ir mažiau pažeidžiama infekcijoms.
• Stiprinkite imunitetą sveika mityba, pakankamu poilsiu ir fiziniu aktyvumu. Taip pat venkite rūkymo ir kitų dirgiklių, kurie gali skatinti uždegimą.

Jei karščiuojate, jaučiate stiprų gerklės skausmą ar kitus minėtus simptomus, nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją. Ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas leidžia greičiau pasveikti bei išvengti komplikacijų. Pasirūpinkite savo sveikata ir grįžkite į kasdienį gyvenimo ritmą be diskomforto.