Citomegalo virusas (CMV)

• Citomegalo virusas (CMV) yra vienas labiausiai paplitusių virusų, priklausančių Herpesviridae šeimai. Infekcija plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, pavyzdžiui, seilėmis ar krauju.
• Citomegalvo virusas paplitęs visame pasaulyje – manoma, kad 50–70 % bendrosios populiacijos turi antikūnų prieš CMV.
• Simptomai dažniausiai pasireiškia tik silpnesnės imuninės sistemos žmonėms arba kūdikiams. Infekcijai būdingas bendras silpnumas, nuovargis, karščiavimas ar raumenų skausmai.
• Jei pastebite minėtus ligos požymius, kreipkitės į gydytoją, kuris padės greičiau pasveikti ir grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Stebėkite savo sveikatos būklę atidžiai ir pajutus bet kokius neįprastus simptomus, kreipkitės į gydytoją – tai gali būti pirmieji citomegalo viruso požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Citomegalo virusinė infekcija įprastai pasireiškia peršalimui būdingais požymiais: bendru silpnumu, gerklės perštėjimu, nedideliu karščiavimu ar apetito stoka. Šie simptomai trunka keletą dienų ir dažnai praeina savaime, tačiau tam tikroms grupėms ligos eiga gali būti sunkesnė ir sukelti rimtų komplikacijų.

Kūdikiams, užsikrėtusiems CMV nėštumo metu, gali išsivystyti klausos praradimas, regos ar net raidos sutrikimai.

Žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis ar turinčių ŽIV, imuninė sistema yra nusilpusi, todėl CMV infekcija gali komplikuotis regos sutrikimais, plaučių ar kepenų uždegimu bei centrinės nervų sistemos pažeidimais.

Citomegalo virusas (CMV) perduodamas tiesioginio kontakto metu su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, įskaitant seiles, kraują, šlapimą, motinos pieną, spermą ir makšties išskyras.

Kūdikiai CMV dažniausiai užsikrečia per motinos pieną ar sąlytį su gimdos kaklelio sekretu. Infekcija taip pat gali plisti perpilant viruso nešiotojo kraują, lytinių santykių metu ar transplantuojant organus.

Užsikrėtus citomegalo virusas organizme išlieka ilgą laiką ir nusilpus imunitetui gali aktyvuotis, sukeldamas infekcijai būdingus požymius.

Jeigu jaučiate CMV infekcijai būdingus simptomus, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Jis pokalbio metu įvertins jūsų nusiskundimus bei ligos eigą ir iškart paskirs simptomus lengvinantį gydymą.

Taip pat gali būti paskiriami papildomi tyrimai:

• Bendrojo kraujo tyrimas parodo bendrą organizmo būklę;
• C reaktyvinis baltymas padeda įvertinti infekcijos kilmę ir uždegimo intensyvumą;
• Serologiniais kraujo tyrimais nustatomas antikūnų prieš virusą buvimas ir tokiu būdu patvirtinamas užsikrėtimas infekcija;
• Kepenų fermentų tyrimai atliekami, siekiant įvertinti kepenų pažeidimą;
• Krūtinės ląstos rentgenograma leidžia patvirtinti ar atmesti plaučių uždegimą.

Jeigu ligos eiga yra sunki ar pasireiškia būdingos komplikacijos, pacientas nukreipiamas pas infekcinių ligų gydytoją. Specialistas gali tiksliau įvertinti ligos eigą, paskirti specializuotus tyrimus ir sudaryti tinkamą gydymo planą.

Kuomet ligos eiga yra lengvesnė, skiriamas simptominis gydymas: karščiavimą ir skausmą mažinantys vaistai, rekomenduojama vartoti daug skysčių ir pakankamai ilsėtis.

Pasireiškus komplikacijoms, infekcija gydoma specialiais virusą naikinančiais vaistais bei stipresniais uždegimą slopinančiais medikamentais. Šią gydymo taktiką skiria ir koordinuoja infekcinių ligų specialistas.

Esant organų pažeidimams, gali būti įtraukti ir kiti specialistai, pavyzdžiui, gastroenterologai ar pulmonologai, siekiant užtikrinti visapusišką priežiūrą.

• Rankų higiena – reguliariai plaukite rankas su muilu, ypač po kontakto su kūno skysčiais ar keičiant sauskelnes.
• Venkite tiesioginio kontakto su seilėmis, šlapimu ar krauju, nenaudokite bendrų indų, dantų šepetėlių ar kitų asmeninių higienos priemonių.
• Stiprinkite imunitetą – sveika mityba, pakankamas poilsis ir streso mažinimas padeda organizmui kontroliuoti virusą.
• Jei sergate lėtinėmis ligomis ar turite imunodeficitą, patariama laikytis gydytojų rekomendacijų dėl sveikatos stebėsenos ir antivirusinių vaistų vartojimo.

Jei jaučiate ilgalaikį nuovargį, karščiavimą ar kitus minėtus simptomus, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Specialistas padės išsiaiškinti prastos savijautos priežastis bei sudarys gydymo planą, leidžiantį greičiau atgauti jėgas. Pasirūpinkite savo sveikata – tai suteiks ramybės ir padės išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.