Streptokokinė infekcija

• Streptokokinę infekciją sukeliančios bakterijos plinta oro lašeliais (kosint, čiaudint, kalbant) arba tiesioginio kontakto metu su užkrėstais paviršiais.
• Infekcijos riziką didina nusilpęs imunitetas, prasta higiena, lėtinės ligos, vaikų kolektyvai ar glaudus kontaktas su sergančiais asmenimis. Stiprūs fiziniai ar emociniai stresai taip pat gali padidinti tikimybę susirgti.
• Streptokokinė infekcija gali pasireikšti įvairiai: gerklės skausmu, karščiavimu, limfmazgių padidėjimu ar sisteminėmis uždegiminėmis ligomis.
• Jei įtariate, kad galite būti užsikrėtę streptokokine infekcija, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atliks reikalingus tyrimus ir paskirs tinkamą gydymą.

Neignoruokite gerklės skausmo ar staiga atsiradusio karščiavimo – tai gali būti pirmieji streptokokinės infekcijos požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Streptokoko bakterijų sukelti simptomai priklauso nuo infekcijos vietos ir sunkumo. Gerklės infekcijai būdingas staigus gerklės skausmas, apsunkintas rijimas ir karščiavimas. Tonzilės tampa paburkusios, o po kelių dienų atsiranda gelsvi ar balkšvi pūlinukai. Taip pat kartu vargina bendras silpnumas bei patinsta kaklo srities limfmazgiai.

Odos infekcijos (impetigo) pasižymi pūslelių, pūlinukų, kurie vėliau virsta šašais, atsiradimu. Dažniausiai pažeidžiama veido ir burnos sritis. Be to, neretai streptokokas gali sukelti ir visame kūne atsiradusius smulkius bėrimus (skarlatina), kurie itin būdingi 3–10 metų amžiaus vaikams.

Sunkių infekcijų metu gali pasireikšti galvos, kaulų ir raumenų skausmai, pykinimas, širdies ir inkstų veiklos sutrikimai.

Infekcijai būdingus simptomus dažniausiai sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes). Ši bakterija plinta per oro lašelius, kurie išsiskiria sergančiam žmogui kalbant, čiaudint ar kosint. Taip pat užsikrėsti galima ir tiesioginio kontakto būdu, liečiant užterštus daiktus (pvz., žaislus).

Streptokokas lengvai prisitvirtina kvėpavimo takų gleivinėje ir ima sparčiai daugintis, sukeldamas uždegimą ir audinių pažeidimus. Odos infekcijas sukeliantys mikroorganizmai dažniausiai patenka per žaizdas, įpjovimus ar įbrėžimus. Kai kurios šios bakterijos rūšys išskiria toksinus, kurie dar labiau skatina uždegimą ir lemia sunkią ligos eigą.

Infekcijos pasireiškimui įtakos turi ir apsauginių funkcijų sutrikimai. Pavyzdžiui, išsausėjusi gleivinė ar nuolatinis dirginimas (pvz., rūkymas) palengvina bakterijų patekimą ir uždegimo išsivystymą. Nusilpus imunitetui, infekcija taip pat progresuoja greičiau ir sukelia sunkesnius simptomus.

Tam tikri anatomijos ypatumai, pavyzdžiui, padidėjusios tonzilės ar nosies polipai, taip pat palengvina bakterijų kaupimąsi ir jų dauginimąsi.

Jei įtariate streptokokinę infekciją ar jaučiate jai būdingus simptomus, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Pokalbio metu jis įvertins nusiskundimus, ligos eigą ir bendrą būklę bei rekomenduos pradinius tyrimus ir gydymą.

Streptokokinė infekcija dažniausiai diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimai leidžia įvertinti uždegimo intensyvumą ir pobūdį;
• greitasis streptokoko antigeno testas (STREP) padeda nustatyti infekcijos sukėlėją;
• bendrojo šlapimo tyrimas parodo, ar nėra šlapimo takų infekcijos;
• įtariant plaučių uždegimą, atliekama krūtinės ląstos rentgenograma.

Jeigu ligos eiga yra sudėtingesnė ar pasireiškus komplikacijoms, šeimos gydytojas nukreipia gydytojo infektologo, pulmonologo ar otorinolaringologo konsultacijoms. Specialistai gali atlikti detalesnius tyrimus, kurie padeda parinkti tinkamą gydymą.

Pasireiškus odos infekcijai, dažnai prireikia gydytojo dermatovenerologo konsultacijos. Odos ligų gydytojas gali atlikti išsamią apžiūrą bei paskirti papildomus mikroskopinius ar bakteriologinius tyrimus.

• Pirmiausia gydytojai skiria antibiotikus, kad būtų sunaikintos infekciją sukėlusios bakterijos. Tai yra būtina norint išvengti komplikacijų ir užkirsti kelią ligos plitimui.
• Siekiant sumažinti karščiavimą ir gerklės skausmą, gali būti skiriami tokie vaistai kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
• Gerklės skalavimai su specialiais tirpalais padeda mažinti lokalų gerklės skausmą ir uždegimą.
• Rekomenduojama atlikti garų inhaliacijas, kurios mažina gleivinės dirginimą ir paburkimą.
• Odos infekcijoms gydyti skiriami uždegimą mažinantys vietinio poveikio tepalai.
• Gydytojai taip pat rekomenduoja gausiai gerti skysčių ir ilsėtis, kad organizmas galėtų efektyviau kovoti su infekcija.

Sunkesniais atvejais gali prireikti ilgalaikės priežiūros bei gydymo, kurį koordinuoja specialistų komanda.

• Reguliariai plaukite rankas su muilu, ypač po kontakto su sergančiais asmenimis ar buvimo viešose vietose. Tai sumažina bakterijų plitimą.
• Venkite artimo kontakto su žmonėmis, kuriems pasireiškia infekcijos požymiai.
• Užtikrinkite reguliarų patalpų vėdinimą, kad būtų sumažintas bakterijų kiekis aplinkoje.
• Subalansuota dieta, reguliarus fizinis aktyvumas bei tinkamas poilsio režimas stiprina imuniteta ir padeda išvengti infekcinių susirgimų.
• Laiku gydykite infekcines kvėpavimo takų ligas ir kreipkitės į gydytoją pasireiškus pirmiesiems simptomams, nes tai padeda išsaugoti kvėpavimo takų gleivinės apsauginį barjerą ir mažina komplikacijų bei antrinių infekcijų riziką.

Jeigu jaučiate gerklės skausmą, karščiavimą ar kitus minėtus simptomus, verta kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas padeda greitai pasveikti ir išvengti komplikacijų. Rūpinantis savo sveikata ir imantis prevencinių priemonių, galite žymiai sumažinti ligos riziką ir gyventi be diskomforto.