Hemoraginis bėrimas

• Hemoraginis bėrimas – tai smulkių kraujosruvų atsiradimas odoje ar gleivinėje. Bėrimui būdingos raudonai violetinės dėmelės, kurios nepabąla paspaudus odą.
• Šis požymis gali pasireikšti įvairių lėtinių ar infekcinių ligų metu.
• Bėrimą gali lydėti tokie simptomai kaip karščiavimas, skausmas ar pykinimas.
• Pastebėjus smulkias kraujosruvas odoje, svarbu laiku konsultuotis su šeimos gydytoju, kad būtų nustatyta bėrimą sukėlusi priežastis ir pradėtas tinkamas gydymas.

Atkreipkite dėmesį į atsiradusį hemoraginį bėrimą – tai gali būti rimtų sveikatos sutrikimų požymis, kurį būtina kuo greičiau įvertinti gydytojo.

Gyd. Agnė K.

Hemoraginiam bėrimui būdingos raudonos ar tamsiai violetinės dėmelės, atsirandančios odoje dėl kraujo išsiliejimo į audinius. Bėrimas gali pasireikšti smulkiais taškeliais ar didesnėmis dėmėmis bei dažniausiai atsiranda staiga ir yra linkęs plisti. Pagrindinis požymis, leidžiantis atskirti nuo kitų bėrimų tipų, yra tai, jog paspaudus bėrimas neišnyksta.

Neretai hemoraginį bėrimą lydi tokie simptomai kaip:

• karščiavimas,
• šaltkrėtis,
• galvos ir pilvo skausmas,
• pykinimas ar vėmimas,
• sunkesniais atvejais gali pasireikšti sąmonės sutrikimai.

Jeigu bėrimas susijęs su krešumo sutrikimais, pastebimas kraujas šlapime ar išmatose.

Hemoraginis bėrimas dažniausiai atsiranda dėl kraujagyslių pažeidimų ar sutrikusio kraujo krešėjimo. Dažniausios kraujagyslių pažeidimo priežastys yra traumos ar infekciniai susirgimai (pvz., meningokokinė infekcija). Sutrikusią kraujo krešėjimo funkciją sąlygoja kraujo ligos, pasireiškiančios už krešėjimą atsakingų ląstelių – trombocitų – trūkumu.

Be to, kraujosruvų atsiradimas gali pasireikšti dėl autoimuninių ligų (pvz., sisteminė raudonoji vilkligė), kurios sukelia kraujagyslių pažeidimus ir kraujo išsiliejimą.

Taip pat hemoraginį bėrimą sukelia alerginės reakcijos. Dėl suaktyvėjusios imuninės sistemos ir uždegiminių procesų kraujagyslės tampa trapios ir lengviau pažeidžiamos. Retesniais atvejais hemoragijos atsiranda dėl vaistų šalutinio poveikio.

Jei pastebėjote hemoraginį bėrimą ar kitus su juo susijusius simptomus, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų būklę, galimas priežastis bei paskirs pradinius tyrimus.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo tyrimą, kuris leidžia nustatyti trombocitų kiekio pokyčius;
• C reaktyvųjį baltymą (CRB) - įvertinamas infekcinis uždegimas organizme;
• eritrocitų nusėdimo greičio tyrimą (ENG) - leidžia įtarti sisteminių ar lėtinių uždegimų buvimą (pvz., vaskulitas);
• biocheminius kraujo tyrimus dėl kitų organų funkcijos įvertinimo;
• krešėjimo faktorių tyrimą - vertinama kraujo krešėjimo funkcija;
• šlapimo tyrimą, siekiant įvertinti šlapimo pokyčius.

Šie tyrimai leidžia įtarti hemoraginio bėrimo priežastis ir tikslingai nukreipti specialistų konsultacijoms (pvz., hematologas, reumatologas).

Gydymas skiriamas atsižvelgiant į bėrimą sukėlusią priežastį.

Infekcijos metu dažniausiai skiriamas gydymas antibiotikais. Taip pat skiriami vaistai karščiavimui ir skausmui ar uždegimui slopinti bei užtikrinamas pakankamas skysčių suvartojimas.

Sisteminės uždegiminės ar autoimuninės ligos gydomos imuninę sistemą silpninančiais vaistais, pvz.: imunoglobulinai, kortikosteroidai.

Esant sunkiems atvejams, kai nustatomi krešumo sutrikimai, gali būti skiriami kraujo preparatai (trombocitų masė). Šie gydymo metodai taikomi ligoninėje, kuomet situacija tampa pavojinga gyvybei.

• Laikykitės rankų higienos, kad išvengtumėte infekcinių susirgimų, galinčių sukelti hemoraginį bėrimą.
• Saugokite odą nuo smulkių traumų ir mechaninių pažeidimų.
• Vaistus vartokite taip, kaip nurodė gydytojas, o atsiradus neįprastam šalutiniam poveikiui - pasikonsultuokite.
• Reguliariai atlikite kraujo tyrimus kas 1 - 2 metus, jog galėtumėte laiku pastebėti beprasidedančius pokyčius.
• Stiprinkite imuninę sistemą, užtikrindami subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą ir kokybišką poilsį.

Jeigu pastebėjote hemoraginį bėrimą arba kitas nepaaiškinamas odos ar gleivinių kraujosruvas, verta nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Ankstyva ligų diagnostika ir laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ir pagerinti savijautą. Pasirūpinkite savo sveikata – tai suteiks ramybę ir sustiprins pasitikėjimą savo kūnu.