COVID - 19

• COVID-19 ligą sukelia sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas 2 (SARS-CoV-2), plintantis oro lašeliniu būdu.
• Pandemijos metu ši liga paveikė milijonus žmonių visame pasaulyje, o jos atvejai gali pasitaikyti bet kuriuo metų laiku, nors dažniau registruojami vėsesniu sezonu.
• Dažniausi simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis, kvapo ir skonio praradimas, taip pat gali pasireikšti gerklės perštėjimas, dusulys ir raumenų skausmai.
• Pastebėjus įtartinus požymius ar kontaktavus su sergančiuoju, svarbu stebėti savo sveikatą ir prireikus pasitarti su šeimos gydytoju.

COVID-19 liga gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, todėl labai svarbu atidžiai stebėti simptomus ir laiku kreiptis į gydytojus.

Gyd. Lukas R.

Liga dažniausiai prasideda karščiavimu, padidėjusiu nuovargiu, gerklės skausmu ir sausu kosuliu. Vėliau gali atsirasti skonio ir uoslės praradimas, varginti nosies užgulimas, galvos ir raumenų skausmai. Rečiau kartu pasireiškia pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.

Sudėtingesniais atvejais gali atsirasti kvėpavimo sunkumų, dusulys, krūtinės skausmas ar sąmonės sutrikimai. Taip pat liga paveikai organizmo krešėjimo procesus ir lemia didesnę miokardo infarkto ar insulto riziką.

COVID-19 simptomai kiekvienam asmeniui yra labai skirtingi. Kai kuriems liga būna besimptomė, o kitiems progresuoja labai greitai ir komplikuojasi gyvybei pavojingomis būklėmis.

Pagrindinė COVID -19 ligos priežastis yra SARS-CoV-2 virusas, kuris plinta per oro lašelius, į aplinką patenkančius sergančiąjam kalbant, kosint ar čiaudint. Patekęs į virštuinius kvėpavimo takus virusas greitai įsiskverbia į gleivinės ląsteles ir sukelia uždegiminius procesus ir minėtų simptomų atsiradimą.

COVID - 19 liga dažniau pasireiškia bei pasižymi sunkesne eiga vyresnio amžiaus žmonėms, turinties lėtinių ligų (pvz., cukrinis diaberas) bei nusilpus imunitetui. Šie veiksniai lemia sutrikusią gleivinių apsaugą ir sudaro palankias sąlygas viruso plitimui ir dauginimuisi.

Jei įtariate COVID-19 ar jaučiate infekcijai būdingus simptomus, reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis vertins nusiskundimų pobūdį, bendrą būklę bei paskirs būtinus tyrimus ir rekomenduos tolesnius veiksmus.

Norint nustatyti COVID-19 ligą, atliekamas greitasis SARS-CoV-2 viruso antigeno testas. Svarbu žinoti, kad testus galima įsigyti vaistinėse ir atlikti namuose. Gavus teigiamą atsakymą, užtenka nuotolinės šeimos gydytojo konsultacijos, kad būtų skirtas reikiamas gydymas.

Bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių (CRB) tyrimai atliekami norint įvertinti uždegimo pobūdį ar bakterinių infekcijų riziką.

Įtariant plaučių uždegimą, paskiriama krūtinės ląstos rentgenograma.

Jeigu simptomai yra sunkesni ar liga sparčiai progresuoja, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas pulmonologą ar infekcinių ligų gydytoją. Specialistai gali atlikti išsamesnius laboratorinius ar instrumentinius tyrimus, leidžiančius nustatyti komplikacijas bei pritaikyti efektyviausius gydymo metodus.

COVID-19 gydymas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą ir paciento būklę. Lengvos formos atvejais dažniausiai rekomenduojama:

• paracetamolis ar ibuprofenas karščiavimui ir skausmui malšinti;
• pakankamas skysčių vartojimas ir poilsis;
• lengvas kvėpavimo pratimų atlikimas, siekiant pagerinti plaučių funkciją;
• rekomenduojama vengti kontakto su kitais žmonėmis, kad būtų sumažintas viruso plitimas.

Vidutinio sunkumo atvejais gydymas papildomas:

• antivirusiniais vaistais, kurie padeda mažinti viruso dauginimąsi;
• kortikosteroidais, kurie mažina uždegimą kvėpavimo takuose.

Esant sunkiai ligos eigai ar pasireiškus komplikacijoms, gydymas taikomas ligoninėse prižiūrint pulmonologams, intensyviosios terapijos gydytojams ar infektologams. Tokiais atvejais gali prireikti ilgalaikės priežiūros, įskaitant dirbtinę plaučių ventiliaciją ar reabilitaciją po ligos. Palaikomoji priežiūra orientuota į kvėpavimo funkcijos atstatymą, fizinį stiprinimą ir komplikacijų prevenciją.

• Reguliariai plaukite rankas su muilu arba naudoti rankų dezinfekavimo priemones, ypač po buvimo viešose vietose ar po kontakto su sergančiais asmenimis.
• Dėvėkite apsauginę kaukę uždarose, prastai vėdinamose ar didelės rizikos vietose, ypač sergamumo laikotarpiu.
• Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją namuose, darbo ar mokymosi aplinkoje.
• Rūpinkitės subalansuota mityba, tinkamu poilsio režimu bei reguliaria fizine veikla. Tai padeda stiprinti imunitetą bei didina atsparumą virusinėms infekcijoms.
• Vakcinacija padeda sumažinti sunkios ligos ir komplikacijų riziką.

Jei vargina karščiavimas, sausas kosulys bei pastebėjote kvapo ar skonio praradimą, svarbu nedelsti ir pasitarti su šeimos gydytoju. COVID-19 yra dažna liga, tačiau greita ir tinkama reakcija padeda užkirsti kelią sunkesnėms komplikacijoms. Pasirūpinkite savimi ir artimaisiais – laiku kreipiantis į specialistus, galima greičiau pasveikti ir sumažinti viruso plitimą visuomenėje.