Juosiačioji pūslelinė

• Juosiančiąją pūslelinę sukelia varicella – zoster virusas, plintantis oro lašeliniu ar tiesioginio kontakto su pažeista oda būdu.
• Šia liga suserga tik tie, kurie yra prasirgę vėjaraupiais. Šis virusas, persirgus vėjaraupiais, išlieka „pasislėpęs“ žmogaus nervinėse ląstelėse ramybės būsenoje ir po daugelio metų gali suaktyvėti, sukeldamas juosiančiąją pūslelinę.
• Virusas sukelia skausmingą pūslelinį bėrimą, dažniausiai pasireiškiantį veido ar liemens srityje. Prieš atsirandant bėrimui, dažnai jaučiamas skausmas, niežėjimas ar dilgčiojimas.
• Pastebėjus pirmuosius požymius, svarbu stebėti būklę ir esant poreikiui pasitarti su šeimos gydytoju dėl tinkamo gydymo ir komplikacijų prevencijos.

Juosiančioji pūslinė liga reikalauja dėmesio – laiku nustatyta ir tinkamai gydoma ji gali užkirsti kelią komplikacijoms bei pagerinti Jūsų gyvenimo kokybę.

Gyd. Agnė K.

Iš pradžių juosiančioji pūslelinė pasireiškia skausmo, dilgčiojimo ar niežėjimo atsiradimu toje kūno vietoje, kur vėliau atsiras bėrimas. Įprastai šie pojūčiai jaučiami vienoje kūno pusėje, dažniausiai krūtinės, nugaros ar veido srityje. Skausmas gali būti įvairaus intensyvumo – nuo lengvo diskomforto iki stipraus, deginančio pobūdžio.

Per kelias dienas po pirmųjų pojūčių, oda parausta ir netrukus pastebimos skausmingos rusvos pūslelės, išsidėstančios linijomis ar juosta pagal nervo eigą. Po kelių dienų pūslytės pradeda džiūti, formuojasi šašai, kurie palaipsniui nukrenta per 2–3 savaites, tačiau skausmas gali išlikti ilgesnį laiką.

Kartu gali pasireikšti ir kiti simptomai:

• karščiavimas ir bendras negalavimas;
• padidėję limfmazgiai šalia pažeistos vietos;
• galvos skausmas arba jautrumas šviesai;
• virškinimo sutrikimai ar apetito praradimas.

Juosiančiąją pūslelinę sukelia varicella zoster virusas, kuris organizme lieka po persirgtų vėjaraupių. Nusilpus imunitetui, nervų mazguose „ pasislėpęs“ virusas suaktyvėja, pradeda daugintis ir sukelia uždegimą bei skausmingo odos bėrimo atsiradimą.

Infekcijos pasireiškimo riziką didina vyresnis amžius (> 50 m.), emocinis ar fizinis stresas, kitos infekcinės ligos, odos sužeidimai (pvz., traumos, nudegimai), UV spinduliuotė, lėtinės ligos (pvz.: cukrinis diabetas, onkologiniai ar autoimuniniai susirgimai) ar tam tikrų vaistų vartojimas (pvz.: steroidai).

Jeigu pastebite juostelės pavidalo pūslelių atsiradimą, skausmą ar deginimą odos srityje, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins simptomus, bendrą sveikatos būklę bei skirs simptomus lengvinantį gydymą.

Dažniausiai juosiančioji pūslelinė diagnozuojama remiantis simptomatika ir pūslelinio bėrimo atsiradimu.

Tais atvejais, kai nėra būdingo bėrimo ar jis netipiškas, gali būti atliekami papildomi tyrimai:

• virusų nukleorūgščių nustatymas PGR metodu. Tiriamoji medžiaga dažniausiai imama iš pūslyčių turinio;
• serologiniai kraujo tyrimai – IgM ir IgG (Anti – varicella – zoster IgM ir IgG).

Esant sudėtingesniems atvejams, gali būti paskirta infekcinių ligų gydytojo konsultacija, atliekami mikroskopiniai ar virusologiniai tyrimai.

• Skiriami antivirusiniai vaistai, slopinantys viruso aktyvumą ir padedantys mažinti simptomų intensyvumą bei komplikacijų riziką. Šie vaistai efektyviausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 72 valandas nuo bėrimo atsiradimo pradžios.
• Skausmo slopinimui gali būti naudojami priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip ibuprofenas arba paracetamolis. Nesant efekto, skiriami specifiškai nervų sistemą veikiantys medikamentai.
• Taip pat svarbu užtikrinti odos higieną, kad būtų išvengta antrinės bakterinės infekcijos pasireiškimo.

Esant sunkesnei ligos eigai arba ilgą laiką išliekančiam skausmui, gali prireikti papildomų gydymo metodų. Tai apima:

• vietinius skausmą mažinančius tepalus ar kremus;
• fizinę terapiją arba specialius skausmo valdymo metodus, jei skausmas tampa lėtinis;
• gydytojų neurologų konsultacijas, kai yra nervų pažeidimų ar komplikacijų;
• prasidėjus antrinei infekcijai skiriamas antibakterinis gydymas.

Ilgalaikė arba palaikomoji priežiūra reikalinga pacientams, kuriems išsivysto nuolatinis skausmas persirgus juostine pūsleline (postherpetinė neuralgija). Tokiais atvejais konsultuojamasi su kitų specialybių gydytojais (neurologais, skausmo klinikų specialistais), parenkamas individualus gydymo planas, kuris gali apimti vaistų korekciją, skausmo valdymo programas ir psichologinę pagalbą. Gydymas orientuojamas į gyvenimo kokybės gerinimą ir lėtinio skausmo mažinimą.

• Vakcina nuo herpes zoster – efektyviausia priemonė sumažinti ligos riziką ir palengvinti jos eigą. Vakcinacija ypač rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurių imuninė sistema susilpnėjusi.
• Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis padeda išlaikyti organizmo atsparumą virusų suaktyvėjimui.
• Ilgalaikis ir stiprus stresas gali susilpninti imuninę sistemą, todėl rekomenduojama taikyti atsipalaidavimo metodus ir vengti pernelyg didelio emocinio nuovargio.
• Cukrinio diabeto, autoimuninių ar kitų imunitetą veikiančių ligų tinkama priežiūra padeda išvengti viruso suaktyvėjimo ir juostinės pūslelinės atkryčio.

Jeigu pastebite pirmuosius juosiančiosios pūslelinės požymius ar jaučiate diskomfortą, svarbu nelaukti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Laiku skirtas gydymas gali palengvinti ligos eigą bei padėti išvengti komplikacijų. Pasirūpinkite savo sveikata ir vėl džiaukitės kasdienėmis veiklomis be diskomforto.