Skarlatina

• Skarlatina yra infekcinė liga, kurią sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes). Užsikrečiama oro lašeliniu būdu ar tiesioginio sąlyčio metu.
• Šia liga dažniausiai serga 2–10 metų vaikai, tačiau gali sirgti ir suaugusieji.
• Skarlatinai būdingas karščiavimas, gerklės skausmas bei smulkus odos bėrimas.
• Jei įtariate skarlatiną, svarbu kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų patvirtinta diagnozė ir pradėtas tinkamas gydymas.

Neignoruokite karščiavimo, gerklės skausmo ir atsiradusio odos bėrimo – tai gali būti pirmieji skarlatinos požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Skarlatina prasideda ūmiu karščiavimu, stipriu gerklės skausmu ir bendru silpnumu. Ligos pradžioje liežuvis pasidengia baltu apnašu, o po kelių dienų tampa ryškiai raudonas, primenantis braškę.

Taip pat krūtinės, pažastų srityje atsiranda smulkus taškinis bėrimas. Veidas paprastai būna neišbertas, o pasidaro ryškiai raudonas. Nosies–smakro trikampis būna pabalęs – susidaro vadinamasis „skarlatininis trikampis“. Bėrimai išlieka apie savaitę. Po 7–10 d. rankų, liemens ir kojų oda pradeda luptis.

Taip pat kartu gali pasireikšti limfmazgių padidėjimas, pykinimas ar vėmimas, pilvo ir galvos skausmas.

Skarlatiną sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas (S. pyogenes), plintantis oro lašeliais ar tiesioginio kontakto metu, pavyzdžiui, per užkrėstus žaislus ar maistą. Į kvėpavimo takus patekusi bakterija pradeda sparčiai daugintis ir sukelia nosiaryklės gleivinės uždegimą.

Ši liga įprastai pasireiškia tarp 2 - 10 metų vaikų, tačiau retesniais atvejais gali susirgti ir suaugusieji. Didžiausia tikimybė užsikrėsti infekcija yra mokyklose ar vaikų darželiuose.

Jei įtariate skarlatiną arba jaučiate būdingus simptomus, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis įvertins nusiskundimus, simptomų pobūdį ir galimus rizikos veiksnius.

Skarlatina dažniausiai diagnozuojama pagal klinikinius požymius - bėrimą, „avietinį“ liežuvį ir karščiavimą. Taip pat gali būti skiriami papildomi tyrimai:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimai leidžia įvertinti uždegimo intensyvumą ir pobūdį;
• greitasis streptokoko antigeno testas (STREP) padeda nustatyti infekcijos sukėlėją.

Jeigu ligos eiga yra sudėtingesnė, šeimos gydytojas gali nukreipti infekcinių ligų gydytojo konsultacijai. Specialistas gali atlikti detalesnius tyrimus, kurie padeda parinkti tinkamą gydymą.

• Pirmiausia gydytojai skiria antibiotikus, kad būtų sunaikintos infekciją sukėlusios bakterijos. Tai yra būtina norint išvengti komplikacijų ir užkirsti kelią ligos plitimui.
• Siekiant sumažinti karščiavimą ir gerklės skausmą, gali būti skiriami tokie vaistai kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
• Gydytojai taip pat rekomenduoja gausiai gerti skysčių ir ilsėtis, kad organizmas galėtų efektyviau kovoti su infekcija.

Skarlatina gydoma šeimos gydytojo priežiūroje, tačiau sunkesniais atvejais gali būti reikalinga infekcinių ligų specialisto priežiūra.

• Reguliarus rankų plovimas su muilu, ypač po kontakto su sergančiais asmenimis ar buvimo viešose vietose, ženkliai sumažina bakterijų plitimo riziką.
• Venkite glaudaus kontakto su žmonėmis, kuriems pasireiškia gerklės skausmas, karščiavimas ar bėrimas, nes skarlatina plinta oro lašeliniu būdu per kosulį, čiaudėjimą ar artimą bendravimą su sergančiuoju.
• Užtikrinkite reguliarų patalpų vėdinimą, kad būtų sumažintas bakterijų kiekis aplinkoje.
• Laiku gydykite infekcines kvėpavimo takų ligas ir kreipkitės į gydytoją pasireiškus pirmiesiems simptomams, nes tai padeda išsaugoti kvėpavimo takų gleivinės apsauginį barjerą ir mažina komplikacijų bei antrinių infekcijų riziką.

Jei jūsų vaikui pasireiškia karščiavimas ar pastebėjote būdingą odos bėrimą, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Skarlatina yra dažna infekcija vaikų amžiuje, tačiau greitas ir tinkamas gydymas padeda greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų.