Chlamidiozė

• Chlamidiozė yra viena dažniausių lytiniu keliu plintančių bakterinių infekcijų, kurią sukelia bakterija Chlamydia trachomatis.
• Ši infekcija ypač paplitusi jaunų suaugusiųjų tarpe ir dažnai lieka nepastebėta dėl besimptomio pobūdžio.
• Dažniausi simptomai gali apimti nemalonius pojūčius šlapinantis, neįprastų išskyrų atsiradimą ar skausmą apatinėje pilvo dalyje.
• Įtarus chlamidiozę, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs reikalingus tyrimus ir tinkamą gydymą.

Chlamidiozė nėra liga, kurią reikėtų nuvertinti – laiku diagnozuota ir gydoma ji padeda išvengti rimtų komplikacijų, todėl svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju.

Gyd. Lukas R.

Moterims chlamidiozė sukelia gleivingų ar pūlingų makšties išskyrų atsiradimą, skausmingą ar deginantį šlapinimąsi bei pakraujavimą lytinių santykių metu ar po jų. Taip pat neretai gali varginti apatinės pilvo dalies skausmas ar diskomfortas. Negydoma liga sukelia mažojo dubens uždegimą, negimdinį nėštumą ir nevaisingumą.

Užsikrėtusiems vyrams liga pasireiškia deginančiu ar apsunkintu šlapinimusi, kapšelio skausmu ar patinimu. Be to, dažnai jaučiamas niežulys aplink šlaplę bei pastebimos iš jos besiskiriančios balkšvos išskyros. Rečiau gali pasireikšti maudžiantys skausmai tarpvietės ar kirkšnių srityje, pakilti kūno temperatūra ar atsirasti lytinių santykių problemų.

Jeigu infekcija patenka analinių santykių metu, gali varginti išangės niežėjimas, skausmas ar kraujavimas. Retesniais atvejais chlamidijos per nešvarias rankas gali patekti į akis ir sukelti jų uždegimą.

Šie požymiai dažniausiai pasireiškia per kelias savaites po užsikrėtimo, tačiau neretai gali būti labai nežymūs arba visai nepastebimi.

Chlamidiozę sukelia bakterinė infekcija – Chlamydia trachomatis, kuri į organizmą patenka nesaugių lytinių santykių metu per kontaktą su užsikrėtusio asmens gleivinėmis ar kūno skysčiais. Infekcija taip pat galima užsikrėsti oralinių ar analinių santykių metu.

Be tiesioginio bakterijos perdavimo, svarbūs ir tam tikri organizmo bei aplinkos veiksniai. Dažni lytinių organų uždegimai, gleivinės mechaniniai pažeidimai padeda infekcijai lengviau įsiskverbti į audinius ir sukelti uždegiminius procesus. Taip pat įtakos turi ir nusilpusi imuninė sistema, kuri nepakankamai efektyviai apsaugo nuo patogeninių mikroorganizmų.

Infekcija iš užsikrėtusios motinos gali būti perduodama ir naujagimiui gimdymo metu.

Jei susidūrėte su minėtais simptomais, pirmiausia pasitarkite su šeimos gydytoju. Jis įvertins nusiskundimų pobūdį, galimus rizikos veiksnius bei paskirs pradinius tyrimus ar specialistų konsultacijas.

Pirmiausia skiriami bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių (CRB) tyrimai, siekiant įvertinti uždegimo intensyvumą. Taip pat kartu atliekamas bendrojo šlapimo tyrimas, leidžiantis atmesti ar patvirtinti galimą šlapimo takų infekciją.

Įtariant lytiškai plintančią infekciją, šeimos gydytojas įprastai išrašo siuntimą pas gydytoją akušerį – ginekologą ar urologą. Specialistai atlieka specialius mikrobiologinius bei instrumentinius tyrimus, kurie leidžia nustatyti tikslius infekcijos sukėlėjus bei įvertinti organų pažeidimus. Tai padeda parinkti tinkamą ir efektyvų gydymą.

Pasireiškus akių pažeidimams, reikalinga gydytojo oftalmologo konsultacija.

• Pradiniame chlamidijos gydyme dažniausiai skiriami antibiotikai, kurie slopina bakterijų dauginimąsi. Gydymas įprastai trunka nuo kelių dienų iki savaitės, priklausomai nuo infekcijos sunkumo.
• Skausmui malšinti gali būti skiriami priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
• Pasireiškus akių infekcijoms, skiriami lašai su antibiotikais ar uždegimą mažinančiais medikamentais.
• Rekomenduojama kartu vartoti probiotikus, kad būtų išsaugota natūraliai organizme gyvenančių bakterijų pusiausvyra.

Jeigu liga komplikuojasi, gali prireikti hospitalizacijos ir nuolatinės specialistų priežiūros.

Svarbu žinoti, kad chlamidioze sergantis asmuo turėtų informuoti savo lytinį/-ius partnerį/ius, kad jie galėtų išsitirti ir gauti reikiamą gydymą.

• Reguliarus ir atsakingas prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu – tai viena veiksmingiausių priemonių sumažinti chlamidiozės riziką. Prezervatyvai apsaugo nuo tiesioginio kontakto su infekuotomis gleivinėmis ir sekrecijomis.
• Nuolatinio lytinio partnerio turėjimas padeda sumažinti užsikrėtimo tikimybę.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai, ypač jei yra rizikingų lytinių santykių, leidžia anksti nustatyti infekciją ir laiku pradėti gydymą, išvengiant komplikacijų.
• Jei diagnozuojama chlamidiozė, svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir visiškai užbaigti paskirtą gydymo kursą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad gleivinių pažeidimai ar kitos lytinių takų infekcijos gali padidinti chlamidiozės riziką, todėl reikėtų vengti lytinių santykių esant uždegiminiams susirgimams.

Ar pastebėjote nemalonius pojūčius šlapinantis, neįprastas išskyras ar skausmą apatinėje pilvo dalyje? Galbūt jau gydėtės, bet būklė nepagerėjo? Kadangi chlamidiozė dažnai vystosi be aiškių simptomų, svarbu nelaukti ir pasitikrinti. Ankstyva diagnostika ir gydymas leidžia greitai atsikratyti infekcijos ir išvengti rimtų komplikacijų. Profesionalios gydytojų konsultacijos padės pasirūpinti savo sveikata ir geresne savijauta.