Enterovirusas

• Enterovirusai – tai Picornaviridae šeimai priklausanti virusų grupė, kuri plinta per užkrėstą maistą, vandenį arba kontaktuojant su sergančiu asmeniu.
• Šie virusai yra dažni vaikų ir suaugusiųjų žarnyno infekcijų sukėlėjai, ypač vasaros mėnesiais. Enterovirusų infekcijos gali būti plačiai paplitusios visuomenėje, todėl svarbu atpažinti jų simptomus ir imtis tinkamų veiksmų.
• Dažniausi enterovirusų simptomai apima karščiavimą, gerklės skausmą, bėrimus ir pykinimą ar viduriavimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir sunkesnės komplikacijos, tokios kaip galvos smegenų ar širdies raumens uždegimas.
• Jei įtariate, kad galite būti užsikrėtę enterovirusine infekcija, nedelskite ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju dėl tolimesnių tyrimų ir gydymo rekomendacijų.

Neignoruokite neįprasto karščiavimo ar bėrimų atsiradimo, kurie gali būti pirmieji enterovirusinės infekcijos požymiai. Laiku įvertinkite šiuos simptomus ir pasitarkite su specialistu.

Gyd. Lukas R.

Dažniausiai enterovirusinė infekcija pasireiškia febriliu karščiavimu iki 39–40 °C, kurį kartu gali lydėti tokie simptomai kaip gerklės skausmas, sloga, akių uždegimas, vėmimas ar viduriavimas. Ligos eiga dažniausiai būna intensyvi, tačiau praeina savaime per keletą dienų.

Su enterovirusais susijusi ir rankų - kojų - burnos liga, kuriai būdingas skausmingų pūslelių atsiradimas ryklės, delnų, padų ir tarpupirščių srityje. 3–10 metų amžiaus vaikai dažnai serga virusų sukelta herpangina, kurios metu pūslelinis bėrimas vyrauja ryklės ir tonzilių srityje.

Vasaros laikotarpiu virusinė infekcija vaikams neretai pasireiškia viso kūno bėrimo atsiradimu. Ši būklė dažnai tėvams kelia nerimą, tačiau įprastai yra nepavojinga ir praeina per 3–5 dienas.

Sudėtingesniais atvejais enterovirusai gali sukelti galvos smegenų uždegimą, kuomet karščiavimą lydi itin didelis galvos skausmas, sprando raumenų sukaustymas ar sąmonės sutrikimai. Infekcijai pažeidus širdies raumenį, atsiranda širdies ritmo sutrikimai ar skausmai krūtinėje.

Enterovirusai dažniausiai plinta per užkrėstą maistą, vandenį arba tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Šie virusai yra itin atsparūs aplinkos poveikiui ir gali lengvai išgyventi kambario temperatūroje ar virškinamajame trakte.

Enterovirusine infekcija dažniausiai serga vaikai iki 5 metų amžiaus, kurių imuninė sistema nėra pilnai susiformavusi bei neturi tinkamų higienos įgūdžių.

Vaikai dažnai yra labiau pažeidžiami dėl nepakankamai išsivysčiusios imuninės sistemos ar higienos įgūdžių stokos. Suaugusiems sunkesnių infekcijos simptomų ar komplikacijų riziką didinti gali gretutinės sveikatos problemos.

Jei įtariate enteroviruso infekciją ar jaučiate minėtus simptomus, pirmiausia reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Šeimos gydytojas apklausos metu įvertins jūsų nusiskundimus, ligos eigą ir bendrą būklę bei iškart skirs simptomus lengvinantį gydymą ar papildomus tyrimus.

Infekcinis susirgimas dažniausiai diagnozuojamas remiantis vyraujančiais simptomais, tačiau kartais gali prireikti papildomų tyrimų:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimai leidžia įvertinti infekcijos kilmę ir uždegimo intensyvumą;
• viduriuojant gali būti atliekami išmatų tyrimai, norint nustatyti galimus infekcijos sukėlėjus;
• bendrojo šlapimo tyrimas, siekiant atmesti šlapimo takų infekcijas.

Jei simptomai yra sunkesni arba liga progresuoja, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas infekcinių ligų gydytoją. Specialistas gali atlikti išsamesnius virusologinius, smegenų skysčio ar instrumentinius tyrimus, kurie padeda tinkamai nustatyti ir įvertinti komplikacijas.

Jeigu pasireiškia skausmai krūtinėje ar širdies ritmo sutrikimai, reikalinga gydytojo kardiologo konsultacija.

Gydant enterovirusų sukeltas infekcijas, gydytojai dažnai remiasi simptomų valdymu, nes specifinio antivirusinio gydymo šiems virusams nėra.

• Karščiavimui ir skausmui mažinti skiriami tokie vaistai kaip paracetamolis ar ibuprofenas.
• Rekomenduojama vartoti daug skysčių ir elektrolitų tirpalus, ypač jei pasireiškia vėmimas ar viduriavimas, siekiant išvengti dehidratacijos ir mikroelementų trūkumo.
• Gerklės skalavimai su specialiais antiseptiniais tirpalais padeda mažinti uždegimą ir skatinti greitesnį gleivinės gijimą.
• Vemiant ar viduriuojant rekomenduojama vartoti lengvą, mažai skaidulų turintį maistą.
• Probiotikai gali padėti atstatyti žarnyno mikrofloros balansą.
• Rekomenduojama vengti streso ir pakankamai ilsėtis, kad organizmas greičiau sveiktų ir atgautų jėgas.

Jei pasireiškia sunkesni simptomai, tokie kaip smegenų ar širdies raumens uždegimo požymiai, gali būti reikalingas gydymas ligoninėje ir specializuota priežiūra.

• Reguliariai ir kruopščiai plaukite rankas su muilu, ypač po buvimo viešose vietose, prieš valgį ar pasinaudojus tualetu. Tai yra viena efektyviausių priemonių sumažinti enterovirusų plitimą.
• Venkite ilgo buvimo didelėse žmonių susibūrimo vietose bei užtikrinkite tinkamą patalpų vėdinimą ir drėkinimą, ypač šaltuoju metų laiku.
• Venkite artimo kontakto su sergančiais žmonėmis, ypač kurie intensyviai kosti ar čiaudi.
• Naudokite saugų geriamąjį vandenį ir venkite neaiškios kilmės maisto produktų, ypač šiltuoju metų laiku, kai virusai plinta aktyviau.
• Užtikrinkite subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą bei tinkamą poilsio režimą. Tai padeda stiprinti imuninę sistemą ir išvengti infekcinių susirgimų.

Jeigu susiduriate su enterovirusinei infekcijai būdingais simptomais, verta pasitarti su gydytoju. Tinkamas gydymas gali padėti pagerinti savijautą bei išvengti komplikacijų. Rūpestingas požiūris į savo sveikatą suteikia daugiau ramybės ir leidžia greičiau grįžti į įprastą kasdienio gyvenimo ritmą.