Hemoraginė karštinė

• Hemoraginė karštinė yra sunki virusinė infekcija, kurią sukelia įvairūs virusai ir kuri gali būti perduodama per užsikrėtusių vabzdžių ar erkių įkandimus, kontaktą su užkrėstais gyvūnais arba sergančio žmogaus kūno skysčiais.
• Ši liga dažniau nustatoma tam tikruose pasaulio regionuose, kuriuose paplitę ligą pernešantys vabzdžiai ar gyvūnai, todėl užsikrėtimo rizika gali padidėti šiltuoju metų laiku bei keliaujant į endemines teritorijas.
• Pagrindiniai hemoraginės karštinės simptomai yra aukšta temperatūra, stiprus galvos, raumenų ir sąnarių skausmas, bendras silpnumas, pykinimas, o ligai progresuojant gali atsirasti kraujavimas iš nosies ar dantenų, odos kraujosruvos bei kiti kraujavimo požymiai.
• Įtariant hemoraginę karštinę, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes ankstyva diagnostika ir tinkama medicininė priežiūra gali padėti sumažinti sunkių komplikacijų, organų pažeidimo ir gyvybei pavojingų būklių riziką.

Hemoraginė karštinė yra rimta būklė, kurios negalima nuvertinti – būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir pradėti tinkamą gydymą.

Gyd. Agnė K.

Hemoraginės karštinės simptomai dažniausiai prasideda staiga ir iš pradžių gali būti panašūs į daugelio kitų infekcinių ligų požymius. Ankstyvoje ligos stadijoje dažniausiai pasireiškia aukšta temperatūra, stiprus galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, bendras silpnumas, nuovargis bei apetito stoka.

Ligai progresuojant gali atsirasti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Dėl viruso sukelto kraujagyslių pažeidimo ir kraujo krešėjimo pokyčių kai kuriems pacientams pasireiškia kraujavimo simptomai. Tai gali būti odos bėrimai, smulkios kraujosruvos, taip pat kraujavimas iš nosies, dantenų ar kitų gleivinių.

Esant sunkesnei būklei, gali pasireikšti vidinis kraujavimas, žymus kraujospūdžio nukritimas arba šokas. Taip pat gali sutrikti inkstų bei kepenų veikla ar išsivystyti daugybinis organų nepakankamumas.

Hemoraginės karštinės priežastys yra susijusios su įvairių virusų, pažeidžiančių kraujagysles ir kraujo krešėjimo sistemą, patekimu į žmogaus organizmą. Šie virusai paprastai plinta per vabzdžius, dažniausiai uodus ir erkes, todėl užsikrėtimo rizika kyla po infekuoto pernešėjo įkandimo.

Tam tikros hemoraginės karštinės rūšys gali būti perduodamos tiesioginio kontakto su infekuotais gyvūnais, jų krauju ar audiniais metu. Taip pat infekcija gali plisti per sergančio asmens kūno skysčius, jei nėra naudojamos reikiamos apsaugos priemonės.

Šie virusai dauginasi kraujotakos sistemoje, pažeisdami kraujagyslių sieneles ir audinius, todėl atsiranda kraujavimo požymiai. Be tiesioginio viruso poveikio, ligos eigą veikia ir tam tikros organizmo reakcijos. Infekcijos sukelti uždegiminiai procesai gali neigiamai paveikti kraujagyslių būklę. Dėl to sutrinka kraujo krešėjimas ir kraujavimas stiprėja dar labiau. Taip pat ligos eigai įtakos turi įvairūs medžiagų apykaitos pokyčiai, susiję su kraujo komponentų veikla.

Tikimybė užsikrėsti padidėja lankantis regionuose, kuriuose šios ligos yra paplitusios, ypač šiltuoju sezonu, kai vabzdžiai yra aktyviausi. Papildomi rizikos veiksniai yra nepakankamos apsaugos priemonės nuo įkandimų bei tiesioginis kontaktas su gyvūnais.

Jei karščiuojate ir pastebėjote atsirandančias kraujosruvas, svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų būklę, galimus rizikos veiksnius bei paskirs reikalingus tyrimus ir rekomenduos tolimesnius veiksmus.

Vienas pagrindinių diagnostikos metodų yra molekuliniai (PGR) tyrimai, kuriais nustatoma viruso genetinė medžiaga kraujyje ar kituose biologiniuose mėginiuose.

Taip pat atliekami serologiniai tyrimai, kurie parodo organizmo antikūnų atsaką į infekciją. Priklausomai nuo įtariamo viruso, gali būti naudojami specifiniai testai (pvz., Ebola hemoraginės karštinės virusams nustatyti).

Be virusologinių tyrimų, svarbūs ir bendrieji laboratoriniai rodikliai:

• atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuriame dažnai pastebimas sumažėjęs trombocitų kiekis;
• vertinami kraujo krešėjimo faktoriai;
• svarbūs kepenų bei inkstų funkcijos rodikliai;
• atliekami kalio ir natrio koncentracijos tyrimai, siekiant įvertinti elektrolitų balansą.

Esant sunkiai būklei, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip vidaus organų ultragarsas ar kiti vaizdiniai tyrimai, siekiant įvertinti organų pažeidimą ir komplikacijas.

Šeimos gydytojas paprastai atlieka pirminius kraujo ir ultragarso tyrimus. Įtariant hemoraginę karštinę, pacientai dažniausiai nukreipiami į infekcinių ligų skubios pagalbos skyrių dėl tolimesnio ištyrimo ir gydymo.

Hemoraginės karštinės gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo, paciento būklės ir komplikacijų sunkumo, tačiau daugeliu atvejų jis yra kompleksinis ir dažniausiai atliekamas ligoninėje.

• Specifinio gydymo kai kurioms hemoraginėms karštinėms gali nebūti, todėl taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas: skysčių ir elektrolitų balanso atstatymas, kraujospūdžio palaikymas, karščiavimo mažinimas bei gyvybinių funkcijų stebėjimas intensyviosios terapijos skyriuje.
• Kai kurioms virusinėms hemoraginėms karštinėms gali būti skiriami antivirusiniai vaistai.
• Esant sunkiems kraujavimo ar krešėjimo sutrikimams, gali būti reikalingas kraujo komponentų perpylimas ar krešėjimo faktorių skyrimas.

Siekiant sustabdyti infekcijos plitimą, pacientai gydomi izoliuotose patalpose.

• Siekiant išvengti vabzdžių bei erkių įkandimų, patariama naudoti repelentus ir dėvėti kelnes bei drabužius ilgomis rankovėmis. Rekomenduojama būti atidiems leidžiant laiką gamtoje ar endeminėse vietovėse bei, esant galimybei, vengti didelių vabzdžių susibūrimo vietų.
• Rekomenduojama vengti kontakto su laukiniais ar sergančiais gyvūnais bei jų audiniais.
• Grįžus iš gamtos rekomenduojama atidžiai apžiūrėti kūną bei drabužius ir nedelsiant pašalinti pastebėtas erkes. Tokiu būdu galima sumažinti riziką užsikrėsti erkių platinamomis ligomis.
• Vykstant į regionus, kuriuose fiksuojamas hemoraginių karštinių paplitimas, rekomenduojama laikytis medicininių nurodymų keliautojams. Esant galimybei, patariama pasiskiepyti nuo konkrečių ligų formų, jei tam yra sukurta ir prieinama vakcina.

Jei pastebėjote karščiavimą ir kartu atsirandančius bėrimus ar pakraujavimus, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Laiku suteikta pagalba gali padėti pagerinti savijautą bei išvengti gyvybei pavojingų komplikacijų. Jūsų sveikata yra svarbi, todėl ja rūpinkitės atsakingai.