Pelagra

• Pelagra – tai lėtinė medžiagų apykaitos liga, atsirandanti dėl niacino (vitamino B₃) trūkumo organizme. Ši būklė neigiamai veikia ląstelių energinius procesus, nes niacinas dalyvauja angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitoje.
• Vitamino deficitas dažniausiai susijęs su netinkama mityba ar sutrikusiu gebėjimu jį pasisavinti iš maisto.
• Pelagra įprastai pasireiškia dermatitu, viduriavimu bei mąstymo ir elgesio sutrikimais.
• Pajutus minėtus simptomus, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, jog laiku būtų atlikti reikiami tyrimai, skirtas gydymas bei išvengta komplikacijų.

Atkreipkite dėmesį į neįprastą odos bėrimą ar virškinimo sutrikimus – tai gali būti pirmieji pelagros požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Pirmieji pelagros požymiai dažniausiai pasireiškia odoje. Atsiranda raudonos, pleiskanojančios, simetriškos dėmės, kurios įprastai lokalizuojasi saulės veikiamose kūno vietose, tokiose kaip kaklas, veidas ar rankos. Pažeistuose plotuose gali būti jaučiamas niežėjimas, deginimas ar skausmas, oda tampa sausa, šiurkšti ir itin jautri.

Be odos pakitimų, dažnai pasireiškia ir virškinimo sistemos sutrikimai – dažnas, skystas viduriavimas, sukeliantis bendrą silpnumą, skysčių ir elektrolitų disbalansą.

Ilgainiui, jei liga nėra gydoma, simptomai gali progresuoti. Odos pažeidimai plečiasi, tampa skausmingi bei gali sustorėti ir įgauti tamsesnį, rusvą atspalvį. Užsitęsęs viduriavimas sukelia dehidrataciją, sutrikdo maistinių medžiagų įsisavinimą, svorio kritimą bei organizmo išsekimą.

Taip pat atsiranda ir nervų sistemos pažeidimai – pasireiškia sumišimas, atminties silpnėjimas, dėmesio koncentracijos sutrikimai, nuotaikos bei elgesio pokyčiai.

Pelagrą sukelia vitamino B3 (niacino) trūkumas, kuris dažniausiai kyla dėl nepakankamos mitybos ar organizmo nesugebėjimo jį tinkamai pasisavinti. Niacinas randamas daugelyje maisto produktų, ypač gyvulinės kilmės baltymuose – mėsoje, žuvyje, kepenyse, pieno produktuose bei kiaušiniuose. Kai mityboje dominuoja maistas, kuriame vitamino B3 labai mažai ar visai nėra, ilgainiui išsivysto pelagra.

Niacino įsisavinimo ir panaudojimo sutrikimai atsiranda dėl lėtinių žarnyno uždegiminių ligų, kasos veiklos sutrikimų, anatominių žarnyno pokyčių ar ilgalaikio alkoholio vartojimo. Tokiu atveju, net jei mityba pakankamai įvairi, organizmas negali tinkamai įsisavinti vitamino B3 ir dėl to atsiranda pelagrai būdingi simptomai.

Amžius ir lytis taip pat gali daryti įtaką niacino trūkumui. Vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasitaiko virškinimo sistemos funkcijos pokyčių, kurie mažina vitaminų pasisavinimą, todėl trūkumas gali išsivystyti lengviau. Moterys ypač jautrios niacino stokai nėštumo ir žindymo laikotarpiu, nes šiuo metu padidėja vitamino poreikis organizmui ir vaisiui ar kūdikiui.

Be to, specifinės sąlygos, tokios kaip ilgalaikis badavimas, sunkių infekcinių ligų sukeltas organizmo išsekimas ar kitos stresinės būklės, gali sumažinti organizmo vitaminų atsargas ir pagreitinti niacino trūkumo vystymąsi.

Jei pastebite pelagrai būdingus požymius, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Šeimos gydytojas įvertins jūsų nusiskundimus, simptomų pobūdį bei galimus rizikos veiksnius ir paskirs pradinius tyrimus.

Pelagra dažniausiai diagnozuojama remiantis simptomatika bei kraujyje nustačius sumažėjusią vitamino B3 koncentraciją.

Siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę bei niacino trūkumą sukėlusias priežastis, papildomai gali būti atliekami šie tyrimai:

• bendrasis kraujo tyrimas, leidžiantis įvertinti organizme vykstančius uždegiminius procesus ar nustatyti nepakankamos mitybos sukeltus pokyčius (pvz., mažakraujystę);
• biocheminiai kraujo rodikliai padeda nustatyti kitų organų veiklos sutrikimus (pvz., kepenų, inkstų);
• pilvo organų echoskopija leidžia nustatyti galimus kitų organų struktūrinius pažeidimus.

Taip pat šeimos gydytojas išrašo siuntimą gydytojui gastroenterologui, jog būtų atlikti endoskopiniai virškinamojo trakto tyrimai (pvz., gastroskopija), parodantys gleivinės pažeidimus, trukdančius tinkamai pasisavinti maistines medžiagas.

• Pagrindinis pelagros gydymo būdas yra vitamino B3 (niacino) ar jo pirmtako triptofano papildų vartojimas, siekiant atstatyti organizmo atsargas.
• Subalansuota dieta, kurioje gausu daug baltymų ir triptofano turinčio maisto: mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ar ankštinių daržovių.
• Esant viduriavimui, rekomenduojamas pakankamas skysčių bei elektrolitų papildų vartojimas, siekiant išvengti dehidratacijos.
• Pažeistą odą patariama tinkamai drėkinti, naudoti apsaugą nuo saulės bei vengti agresyvių ir kvapių higienos priemonių.

Esant medžiagų įsisavinimo sutrikimams ar lėtinėms žarnyno sistemos ligoms, dėl tolimesnės gydymo taktikos sprendžia gydytojas gastroenterologas.

• Pasirūpinkite subalansuota mityba, kurioje būtų gausu vitamino B3 (niacino) ir jo pirmtakų. Ypač svarbūs gyvulinės kilmės baltymai, kurie padeda užtikrinti pakankamą šio vitamino kiekį organizme.
• Venkite ilgalaikio alkoholio vartojimo, nes alkoholis neigiamai veikia niacino metabolizmą ir gali prisidėti prie vitamino trūkumo.
• Pajutus virškinimo sistemos sutrikimus, nedelskite ir laiku kreipkitės į gydytoją. Ankstyva lėtinių ligų diagnostika padeda išvengti niacino trūkumo bei kitų simptomų progresavimo.
• Vitaminų papildų vartojimas esant didesniam vitamino B3 poreikiui (pavyzdžiui, nėštumo, žindymo laikotarpiu ar sergant tam tikromis ligomis) gali padėti užkirsti kelią pelagros atsiradimui ar atkryčiui.

Jei pastebite odos pakitimus, vargina dažnas viduriavimas ar pasireiškia atminties bei orientacijos sutrikimai, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Laiku nustatyta simptomų priežastis ir pradėtas tinkamas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų. Profesionali medicinos pagalba leidžia išsaugoti gerą sveikatą ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę.