Mikoplazma

• Mikoplazmos - tai bakterijos, dažniausiai sukeliančios kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip bronchitas ar plaučių uždegimas.
• Bakterijos plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo čiaudi ar kosėja. Mikoplazmų sukelti susirgimai dažniau pasitaiko šaltuoju metų laiku, tačiau susirgti galima ir šiltuoju laikotarpiu.
• Mikoplazminė infekcija įprastai pasireiškia sausu kosuliu, gerklės skausmu, nedideliu karščiavimu ir bendru silpnumu.
• Jei įtariate, kad galėjote užsikrėsti mikoplazmomis , rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas.

Neignoruokite nuolatinių kvėpavimo takų problemų ar nepaaiškinamo nuovargio – tai gali būti mikoplazmos infekcijos požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Mikoplazminė infekcija dažniausiai pasireiškia sausu, ilgai trunkančiu kosuliu, gerklės skausmu ir bendru silpnumu. Neretai kartu vargina nežymus karščiavimas, kuris užsitęsia ilgiau nei esant įprastai kvėpavimo takų infekcijai.

Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, bendras negalavimas arba kvėpavimo pasunkėjimas.

Lytinių takų mikoplazmos infekcijos gali sukelti skausmą šlapinantis, padidėjusį išskyrų kiekį arba diskomfortą dubens srityje, o šlapimo takų – dažną šlapinimąsi ar deginimo pojūtį šlapinantis.

Kvėpavimo takų ligas sukelianti infekcija, Mycoplasma pneumoniae, plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs žmogus kosėja ar čiaudi. Užsikrėtimas dažniausiai įvyksta artimoje ir ilgalaikėje sąveikoje su užsikrėtusiu asmeniu, todėl uždaros patalpos, mokyklos ar kolektyvai yra tinkami infekcijai plisti.

Lytinių takų mikoplazmos, Mycoplasma genitalium, plinta lytiniu keliu per tiesioginį genitalijų kontaktą.

Be tiesioginio bakterijos perdavimo, mikoplazmos įsitvirtinimą kvėpavimo takuose gali palengvinti tam tikri vietiniai gleivinės pokyčiai. Rūkymo ar kitų aplinkos dirgiklių sukeltas gleivinės išsausėjimas ar pažeidimas sudaro palankią terpę bakterijoms daugintis ir plisti, todėl infekcija gali būti ilgiau trunkanti ir sunkiau gydoma.

Jei įtariate mikoplazmos infekciją ar jaučiate minėtus simptomus, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis pokalbio metu įvertins nusiskundimus bei paskirs papildomus tyrimus.

Dažniausiai šeimos gydytojas atlieka:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, kurie leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę ir uždegimo intensyvumą;
• mikoplazmos antikūnų tyrimą (IgM, IgG), padedantį nustatyti infekcijos buvimą;
• bendrą šlapimo tyrimą, įtariant šlapimo takų infekciją;
• krūtinės ląstos rentgenogramą, įtariant plaučių uždegimą.

Jeigu kvėpavimo takų infekcijos simptomai yra sunkūs, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas gydytoją pulmonologą. Specialistas gali atlikti išsamesnius kraujo, mikrobiologinius ar instrumentinius tyrimus, kurie leidžia parinkti tinkamą gydymą ir įvertinti kvėpavimo funkciją.

Susidūrus su lytiniu keliu plintančia infekcija, rekomenduojama gydytojo dermatovenerologo ar akušerio ginekologo konsultacija.

• Pagrindinis mikoplazmos gydymas yra antibakterinis. Įprastai skiriamas apie 2 savaites trunkantis antibiotikų kursas.
• Karščiavimui ar skausmui mažinti skiriami priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
• Gerklės skalavimams naudojami antiseptiniai tirpalai, mažinantys gleivinės uždegimą ir skausmą.
• Esant intensyviam sausam kosuliui, gali būti vartojami medikamentai, slopinantys kosulį.
• Rekomenduojama vartoti pakankamą skysčių kiekį bei užtikrinti poilsio režimą. Tai stiprina organizmą ir padeda greičiau sveikti.

Dažniausiai taikomas ambulatorinis infekcijos gydymas, tačiau pasireiškus sunkiai ligos eigai ar komplikacijoms, gydymas tęsiamas ligoninėje su tinkama specialistų priežiūra.

• Venkite glaudaus kontakto su sergančiais asmenimis, ypač uždarose ir prastai vėdinamose patalpose, kur bakterijos lengviau plinta ore.
• Reguliariai vėdinkite patalpas, ypač mokyklose, darželiuose ar darbo vietose, kur žmonių būna daug ir ilgai.
• Laikykitės asmeninės higienos, dažnai plaukite rankas ir stenkitės neliesti veido, ypač nosies ir burnos srities.
• Rūpestingai prižiūrėkite kvėpavimo takų gleivinę: venkite ilgalaikio rūkymo ir kitų dirgiklių, kurie gali sudaryti palankias sąlygas bakterijai daugintis.
• Subalansuota dieta, reguliarus fizinis aktyvumas bei tinkamas poilsio režimas stiprina imunitetą ir mažina infekcinių susirgimų riziką.

Jei vargina ilgai trunkantis sausas kosulys, karščiavimas ar kiti minėti simptomai, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Laiku pradėtas gydymas leidžia greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Profesionali specialistų pagalba suteikia galimybę gauti efektyvų gydymą, kuris padės greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.