Burnos kandidamikozė

• Burnos kandidamikozė pasireiškia padaugėjus Candida genties grybelių, natūraliai gyvenančių burnos gleivinėje.
• Šis sveikatos sutrikimas paprastai diagnozuojamas žmonėms su nusilpusiu imunitetu arba tiems, kurie neseniai gydėsi antibiotikais.
• Pagrindiniai simptomai yra baltos, į varškę panašios apnašos ant liežuvio ar vidinės skruostų pusės, deginimo pojūtis, nemalonus skonis burnoje bei gleivinės paraudimas.
• Atsiradus šiems simptomams, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir parinktas reikiamas gydymas.

Burnos kandidamikozė gali sukelti diskomfortą bei signalizuoti apie imuninės sistemos sutrikimus, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir pradėti tinkamą gydymą.

Gyd. Agnė K.

Šis susirgimas paprastai pasižymi baltomis, į varškę panašiomis apnašomis ant burnos gleivinės, liežuvio ar dantenų. Mėginant šias apnašas pašalinti, pažeistos vietos gali sudirgti, parausti arba pradėti kraujuoti.

Pacientai neretai skundžiasi burnos deginimo ar perštėjimo pojūčiu, sausumu bei skonio pokyčiais ar jo susilpnėjimu. Tam tikrais atvejais valgant gali būti juntamas skausmas, ypač vartojant karštus, rūgščius ar aštrius produktus, o tai gali apsunkinti įprastą mitybos procesą.

Infekcijai progresuojant arba užsitęsus, gali būti pažeidžiami burnos kampai, kur atsiranda skausmingų įtrūkimų ir paraudimų.

Burnos kandidamikozę dažniausiai sukelia mieliagrybis Candida albicans. Šis mikroorganizmas gali natūraliai egzistuoti burnos ertmėje ir paprastai nesukelia jokių pastebimų simptomų. Susirgimas pasireiškia sutrikus burnos mikrofloros balansui arba susilpnėjus organizmo atsparumui, dėl ko prasideda spartus grybelio dauginimasis.

Viena dažniausių priežasčių yra susilpnėjusi imuninė sistema, todėl burnos kandidamikozė dažniau pasireiškia kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis ar kitomis imunitetą silpninančiomis būklėmis.

Riziką taip pat didina ilgalaikis antibiotikų vartojimas, nes jie sunaikina ne tik kenksmingas bakterijas, bet ir naudingą burnos mikroflorą, kuri padeda kontroliuoti grybelio augimą.

Liga dažniau pasitaiko žmonėms, vartojantiems inhaliuojamus kortikosteroidus (pvz., sergant bronchine astma), nepakankamai prižiūrintiems burnos higieną arba nešiojantiems dantų protezus, ypač jei jie nėra tinkamai valomi.

Burnos sausumas, rūkymas, netinkama mityba ir kai kurių vitaminų ar geležies trūkumas taip pat gali sudaryti palankias sąlygas infekcijai vystytis.

Jei pastebite burnos kandidamikozei būdingus požymius, nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų nusiskundimus bei bendrą sveikatos būklę ir skirs reikalingą gydymą.

• Burnos kandidamikozė dažniausiai diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, pavyzdžiui, baltų apnašų buvimu, gleivinės paraudimu bei deginimo pojūčiu.
• Jei diagnozė nėra aiški arba infekcija dažnai kartojasi, gali būti atliekamas burnos gleivinės tepinėlio tyrimas. Jo metu paimamas mėginys nuo pažeistos vietos ir tiriamas mikroskopu arba pasėjamas laboratorijoje, siekiant tiksliai nustatyti infekciją sukėlusio grybelio rūšį.
• Esant įtarimui, kad kandidamikozės atsiradimui įtakos turi gretutinės ligos, gydytojas gali paskirti papildomą diagnostiką. Tai gali apimti bendrąjį kraujo tyrimą, gliukozės kiekio nustatymą dėl galimo cukrinio diabeto ar kitus tyrimus imuninės sistemos būklei įvertinti.
• Jeigu infekcija dažnai kartojasi, sunkiai pasiduoda gydymui arba yra labai išplitusi, gali prireikti infekcinių ligų specialisto konsultacijos.
• Kai įtariama, kad burnos kandidamikozę lemia nusilpusi imuninė sistema ar kita lėtinė liga, pacientas gali būti siunčiamas konsultuotis su gydytoju imunologu, endokrinologu ar kitais specialistais pagal įtariamą sveikatos problemą.

• Gydymui dažniausiai pasitelkiami vietinio poveikio priešgrybeliniai preparatai. Pacientams gali būti skiriami burnos skalavimo skysčiai, geliai, tirpalai arba pastilės, kurie tiesiogiai veikia pažeistą burnos ertmės gleivinę.
• Sudėtingesniais, išplitusios ar dažnai pasikartojančios infekcijos atvejais gali būti vartojami geriamieji priešgrybeliniai vaistai, pasižymintys sisteminiu poveikiu organizmui.
• Svarbi gydymo dalis yra ir burnos higienos gerinimas. Rekomenduojama reguliariai valyti dantis, liežuvį, tinkamai prižiūrėti dantų protezus ir naudoti gydytojo rekomenduotas burnos priežiūros priemones.

• Svarbu užtikrinti tinkamą burnos higieną, reguliariai valant dantis bei prižiūrint turimus dantų protezus. Šie veiksmai padeda pašalinti maisto likučius ir mikroorganizmus, taip sumažinant grybelio dauginimosi riziką.
• Rekomenduojama vengti ilgalaikio antibiotikų ir kortikosteroidų vartojimo be būtinos priežasties. Šie preparatai gali paveikti natūralią burnos mikroflorą, o tai sudaro palankias sąlygas Candida grybelio dauginimuisi.
• Svarbu užtikrinti burnos gleivinės drėkinimą, ypač jaučiant sausumą, nes tai padeda apsaugoti gleivinę nuo infekcijų. Rekomenduojama vartoti pakankamai skysčių, o esant poreikiui – naudoti specialias burnos drėkinimo priemones.
• Imuniteto stiprinimas pasitelkiant subalansuotą mitybą, pakankamą poilsį bei streso valdymo priemones padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis ir mažina ligų atkryčių tikimybę.

Pastebėjote baltas apnašas burnoje, deginimo pojūtį ar kitus minėtus simptomus? Anksti pradėtas grybelinės infekcijos gydymas padeda sustabdyti ligos progresavimą bei leidžia greičiau sugrįžti prie įprasto gyvenimo be diskomforto. Pasitarkite su savo gydytoju, kad rastumėte tinkamiausią sprendimą ir išvengtumėte atkryčių.