Tirotoksikozė

• Tirotoksikozė yra būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko suaktyvėja medžiagų apykaita. Šiuos pokyčius dažniausiai sukelia Greivso liga arba toksinė mazginė struma.
• Tirotoksikozė dažniau pasireiškia moterims nei vyrams.
• Padidėjęs skydliaukės hormonų kiekis pasireiškia padidėjusiu širdies susitraukimų dažniu, svorio kritimu, gausiu prakaitavimu ir nervingumu.
• Jei pastebite šiuos simptomus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali atlikti reikiamus tyrimus ir nukreipti jus tolesniam gydymui.

Tirotoksikozė gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip staigus svorio netekimas ar širdies ritmo sutrikimai. Atkreipkite dėmesį į šiuos pokyčius ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad būtų galima laiku įvertinti būklę ir pradėti tinkamą gydymą.

Gyd. Lukas R.

Pirmieji tirotoksikozės simptomai dažnai pasireiškia svorio kritimu ar padidėjusiu širdies susitraukimų dažniu, ypač ramybės metu. Taip pat gali pasireikšti nervingumas, dirglumas ar dėmesio koncentracijos sutrikimai. Neretai kartu vargina gausus prakaitavimas ar šilumos netoleravimas.

Ilgainiui simptomai stiprėja ir sukelia kasdienį diskomfortą. Taip pat dėl autoimuninių procesų padidėja skydliaukės apimtis ir dėl to jaučiamas spaudimas kakle ar atsiranda rijimo sutrikimų. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti specifiniai akių pokyčiai, pavyzdžiui, akių išsikišimas, kuris dažnai siejamas su Greivso liga.

Be jau minėtų, gali pasireikšti ir kiti simptomai:

• rankų drebulys,
• raumenų silpnumas,
• dažnas viduriavimas,
• miego sutrikimai,
• menstruacijų ciklo sutrikimai.

Dažniausia priežastis, dėl kurios skydliaukė gamina per daug hormonų, yra Greivso liga. Tai autoimuninis susirgimas, kurio metu autoantikūnai atakuoja skydliaukės audinį ir sukelia suaktyvėjusią hormonų gamybą bei audinių išvešėjimą. Tai lemia simptomų atsiradimą ir skydliaukės padidėjimą.

Kita reikšminga priežastis – toksinė mazginė struma, kai skydliaukėje susiformuoja vienas ar keli hormonų gamybą skatinantys mazgeliai. Šie mazgeliai veikia nepriklausomai nuo organizmo reguliavimo mechanizmų, todėl skydliaukės hormonų gamyba tampa nekontroliuojama. Ši priežastis dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms ir gali būti susijusi su ilgalaikiu jodo trūkumu arba kitais struktūriniais skydliaukės pokyčiais.

Rečiau tirotoksikozę sukelia infekcijų sukelti uždegiminiai procesai. Dėl skydliaukės audinio pažeidimo hormonai išsilieja į kraują ir lemia jų koncentracijos padidėjimą.

Be to, hormonų perteklių gali skatinti vaistų šalutinis poveikis ar per didelis jodo vartojimas.

Jei įtariate tirotoksikozę ar jaučiate jos simptomus, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Šis gydytojas, įvertinęs jūsų simptomus, rekomenduoja pradinius tyrimus bei gydymo galimybes.

Dažniausiai skiriami šie tyrimai:

• skydliaukės hormono (TSH) kiekio kraujyje tyrimą, siekiant įvertinti skydliaukės veiklą;
• laisvų skydliaukės hormonų (T3 ir T4) tyrimas, kuris parodo hormonų kiekį kraujyje;
• antikūnų prieš skydliaukę tyrimas, kuris padeda nustatyti autoimuninį procesą.

Jei nustatomi pakitimai kraujyje, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas gydytoją endokrinologą. Specialistas atlieka papildomus kraujo tyrimus, leidžiančius tiksliau įvertinti skydliaukės funkciją. Taip pat atliekami vaizdiniai tyrimai, kurių metu nustatomi organų struktūriniai pažeidimai.

Tirotoksikozės gydymas dažnai pradedamas nuo vaistų, kurie mažina skydliaukės hormonų gamybą arba slopina jų poveikį organizmui. Pagrindiniai gydymo būdai yra:

• skiriami vaistai, kurie mažina skydliaukės hormonų gamybą;
• skiriami vaistai, retinantys širdies susitraukimų dažnį.

Jei vaistai nepakankamai veiksmingi arba liga pasikartoja, gydytojai gali svarstyti papildomas gydymo galimybes:

• radioaktyviojo jodo terapija, kuri sumažina skydliaukės audinio aktyvumą;
• chirurginis skydliaukės pašalinimas, kuris taikomas esant struktūriniams skydliaukės pokyčiams, kai kiti gydymo metodai nėra tinkami arba neveiksmingi.
  Endokrinologas yra pagrindinis specialistas, kuris stebi gydymo eigą, atlieka reikalingus tyrimus ir koreguoja gydymo planą pagal paciento būklę.

• Venkite per didelio jodo vartojimo, ypač be gydytojo priežiūros, nes jodo perteklius gali skatinti skydliaukės hormonų gamybą.
• Reguliariai tikrinkitės skydliaukės funkciją, ypač jei šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis.
• Stenkitės palaikyti imuninės sistemos pusiausvyrą, vengiant ilgalaikio streso ir užtikrinant pakankamą miegą bei subalansuotą mitybą.

Jei pastebėjote požymių, kurie gali būti susiję su skydliaukės veiklos sutrikimais, verta pasitarti su specialistu. Tirotoksikozė gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę. Laiku pradėtas gydymas ženkliai sumažina komplikacijų riziką ir padeda jaustis geriau.