1 tipo cukrinis diabetas

• 1 tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema puola ir sunaikina kasos beta ląsteles, gaminančias insuliną.
• Ši liga dažniausiai diagnozuojama vaikams ir jauniems suaugusiesiems ir yra susijusi su paveldimumu. Europoje maždaug 1 iš 300 vaikų ir jaunuolių susiduria su šia liga.
• Pagrindiniai simptomai yra dažnas ir gausus šlapinimasis, padidėjęs troškulys, nuovargis ir svorio kritimas.
• Jei pastebite minėtus simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus, nustatančius gliukozės koncentraciją kraujyje.

Neignoruokite neįprastų simptomų, tokių kaip padidėjęs troškulys ar svorio kritimas – tai gali būti pirmieji 1 tipo cukrinio diabeto požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Dažniausiai pirmieji pastebimi simptomai yra dažnas ir gausus šlapinimasis ir padidėjęs troškulys. Taip pat gali pasireikšti bendras nuovargis ir silpnumas, svorio kritimas, burnos sausumas, regos sutrikimai bei dažnos šlapimo ar lytinių takų infekcijos.

Ilgainiui, jei liga nėra diagnozuojama ar gydoma ir gliukozės koncentracija tampa itin didelė, pasireiškia pykinimas ir vėmimas, iš burnos jaučiamas acetono kvapas, padažnėja kvėpavimas bei atsiranda sąmonės sutrikimų. Šie simptomai yra pavojingi gyvybei ir būtina skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

1 tipo diabetas yra susijęs su autoimuniniais procesais, kurių metu pažeidžiamos insuliną gaminančios kasos beta ląstelės. Organizmo imuninė sistema šias ląsteles klaidingai atpažįsta kaip svetimkūnius ir ima jas naikinti. Dėl to nutrūksta insulino gamyba ir gliukozė pradeda kauptis kraujyje, negalėdama patekti į audinius. Šie procesai dažniausiai susiję su paveldimumu ir pasireiškia vaikystėje arba paauglystėje.

Be genetinio polinkio, svarbų vaidmenį gali turėti ir tam tikros virusinės infekcijos (pvz., enterovirusai), galinčios inicijuoti autoimuninių procesų aktyvavimą. Taip pat naujausi tyrimai rodo, jog 1 tipo cukrinio diabeto atsiradimas gali būti susijęs su vitamino D stoka.

Jei įtariate 1 tipo cukrinį diabetą arba jaučiate būdingus simptomus, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis, išklausęs nusiskundimus, paskirs pradinius tyrimus, kurie padės nustatyti gliukozės kiekį kraujyje ir įvertinti cukrinio diabeto riziką.

Dažniausiai atliekami tyrimai:

• gliukozės kiekio nustatymas kraujyje. Tyrimą svarbu atlikti nevalgius. Normoje glikemija gali svyruoti 3,9 - 5,5 mmol/l. Esant 5,6 - 6,9 mmol/l nustatomas gliukozės apykaitos sutrikimas, o viršijus 7,0 mmol/l - patvirtinama cukrinio diabeto diagnozė;
• jeigu nustatomas gliukozės apykaitos sutrikimas, papildomai atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys (GTM);
• glikozilinto hemoglobino tyrimas parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 3 mėnesius;
• C peptido tyrimas leidžia įvertinti insulino gamybą organizme;
• taip pat atliekamas bendras šlapimo tyrimas bei inkstų veiklos kraujo rodikliai (kreatininas, šlapalas);
• autoimuninių antikūnų tyrimai leidžia diagnozuoti autoimuninius sutrikimus.

Šeimos gydytojas įprastai atlieka pradinius gliukozės koncentracijos nustatymo tyrimus ir įvertina cukrinio diabeto riziką. 1 tipo cukrinį diabetą patvirtinančius tyrimus skiria gydytojas endokrinologas.

• Insulino terapija yra pagrindinis 1 tipo cukrinio diabeto gydymo būdas. Pasirenkamas insulino tipas, dozė ir vartojimo režimas priklauso nuo paciento amžiaus, gyvenimo būdo ir ligos eigos. Dažniausiai skiriamas bazinis insulinas ilgalaikiam poveikiui ir greitai veikiantis insulinas valgio metu gliukozės kiekiui reguliuoti.
• Nuolatinis gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas leidžia koreguoti gydymą ir išvengti komplikacijų.
• Dietos ir fizinio aktyvumo korekcijos padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį. Subalansuota mityba, tinkamas angliavandenių kiekis ir reguliarus judėjimas yra svarbūs papildomi veiksniai gydymo plane.
• Ilgalaikė priežiūra apima reguliarų lankymąsi pas endokrinologą, akių, inkstų ir nervų sistemos būklės stebėjimą.

Endokrinologas yra pagrindinis specialistas, kuris koordinuoja gydymą, atsižvelgdamas į paciento individualią būklę ir ligos eigą.

• Genetinio polinkio koreguoti, deja, neįmanoma, tačiau galima sumažinti aplinkos veiksnių įtaką. Virusinių infekcijų profilaktika ir vengimas, ypač vaikystėje, padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą ir sumažina autoimuninių procesų išsivystymo riziką.
• Subalansuota mityba, turinti pakankamai antioksidantų, vitaminų D ir E, gali padėti palaikyti imuninės sistemos pusiausvyrą. Ypač svarbu užtikrinti tinkamą vitaminų kiekį ankstyvame amžiuje, nes jų trūkumas siejamas su didesne autoimuninių ligų rizika.
• Reguliarus fizinis aktyvumas skatina bendrą organizmo sveikatą, mažina uždegiminius procesus ir gerina medžiagų apykaitą, todėl gali prisidėti prie ligos atsiradimo rizikos mažinimo.
• Streso valdymas ir gera emocinė savijauta yra itin svarbūs imuninės sistemos stiprinimui.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad 1 tipo cukrinis diabetas dažnai vystosi dėl sudėtingų genetinių ir imunologinių mechanizmų, todėl prevencija negali garantuoti visiško ligos išvengimo. Tačiau šios priemonės padeda sumažinti riziką arba sulėtinti ligos progresavimą.

Jei pastebėjote dažną šlapinimąsi, stiprų troškulį, nuovargį ar nepaaiškinamą svorio kritimą, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus. Ankstyva diagnostika ir gydymas leidžia geriau kontroliuoti ligos eigą ir išvengti komplikacijų. Laiku pradėta priežiūra suteikia galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą ir išlaikyti gerą savijautą.