2 tipo cukrinis diabetas

• 2 tipo cukrinis diabetas yra lėtinė medžiagų apykaitos liga, kai organizmas nesugeba efektyviai panaudoti insulino, kuris yra būtinas gliukozės įsisavinimui ląstelėse. Tai dažniausiai susiję su gyvenimo būdo veiksniais, tokiais kaip netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka.
• Ši liga yra viena iš dažniausių lėtinių ligų visame pasaulyje. 2 tipo diabetas sudaro apie 90-95% visų diabeto atvejų ir dažniau pasireiškia tarp suaugusiųjų.
• Ligai būdingi požymiai yra padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis ir suprastėjusi rega.
• Jei pastebite šiuos simptomus, svarbu nedelsti ir pasitarti su šeimos gydytoju, kuris atliks reikiamus tyrimus ir patars dėl tolimesnių veiksmų.

Neignoruokite nuolatinio troškulio ar dažno šlapinimosi – tai gali būti pirmieji 2 tipo cukrinio diabeto požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Pirmieji 2 tipo cukrinio diabeto simptomai dažnai pasireiškia palaipsniui ir gali būti nepastebimi ilgą laiką. Dažniausiai atsiranda padidėjęs troškulys, dažnas ir gausus šlapinimasis bei pastovus nuovargis. Vėliau pastebimas pablogėjęs matymas, lėčiau gyjančios žaizdos. Dėl gliukozės atsiradimo šlapime dažniau pasireiškia šlapimo ir lytinių takų infekcijos.

Ilgainiui gali atsirasti inkstų veiklos bei kraujagyslių sistemos sutrikimai (pvz., infarktas, insultas). Dėl nervų pažeidimo galūnėse, ypač pėdose, jaučiamas tirpimas, skausmas ar dilgčiojimas.

2 tipo cukrinis diabetas išsivysto, kai organizmas nebesugeba efektyviai panaudoti insulino – hormono, kuris padeda gliukozei patekti į ląsteles ir būti panaudotai energijai gauti. Kai audinių ląstelės tampa atsparios insulinui, gliukozė nepatenka į jų vidų ir lieka kauptis kraujyje. Iš pradžių organizmas energijos trūkumą bando kompensuoti gamindamas daugiau insulino, tačiau ilgainiui hormono gamyba sulėtėja ir tampa nebepakankama.

Šiam medžiagų apykaitos sutrikimo atsiradimui daugiausia įtakos turi gausus angliavandenių vartojimas, antsvoris bei fizinio aktyvumo stoka. Taip pat svarbų vaidmenį turi ir genetiniai veiksniai, lemiantys polinkį į ląstelių atsparumą insulinui ar sutrikusią jo gamybą vyresniame amžiuje.

Be to, 2 tipo cukrinis diabetas gali būti susijęs ir su kepenų ir kasos pažeidimais, aukštu kraujospūdžiu, padidėjusiu kraujo riebalų kiekiu, policistinių kiaušidžių sindromu ar kitais hormoniniais pokyčiais.

Jei įtariate 2 tipo cukrinį diabetą arba jaučiate jo simptomus, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju. Šeimos gydytojas, įvertinęs nusiskundimus ir bendrą sveikatos būklę, paskirs pradinius tyrimus bei rekomenduos tolesnius veiksmus.

Dažniausiai atliekami tyrimai:

• gliukozės kiekio nustatymas kraujyje. Tyrimą svarbu atlikti nevalgius. Normoje glikemija gali svyruoti 3,9 - 5,5 mmol/l. Esant 5,6 - 6,9 mmol/l nustatomas gliukozės apykaitos sutrikimas, o viršijus 7,0 mmol/l - patvirtinama cukrinio diabeto diagnozė;
• jeigu nustatomas gliukozės apykaitos sutrikimas, papildomai atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys (GTM);
• glikozilinto hemoglobino tyrimas, rodantis vidutinį cukraus kiekį per pastaruosius 2-3 mėnesius;
• C peptido tyrimas leidžia įvertinti insulino gamybą organizme;
• taip pat atliekamas bendras šlapimo tyrimas bei inkstų veiklos kraujo rodikliai (kreatininas, šlapalas).

Jei simptomai yra ryškūs arba liga pažengusi, šeimos gydytojas gali nukreipti pas gydytoją endokrinologą, oftalmologą, nefrologą ar kardiologą.

Pirmojoje 2 tipo cukrinio diabeto gydymo stadijoje dažnai rekomenduojama koreguoti gyvenimo būdą, siekiant pagerinti gliukozės panaudojimą organizme ir sumažinti ligos progresavimą. Tai apima:

• subalansuotą mitybą su sumažintu angliavandenių kiekiu ir didesniu skaidulų vartojimu;
• reguliarų fizinį aktyvumą, kuris gerina insulino jautrumą;
• svorio kontrolę, jei yra antsvoris;
• streso valdymą ir pakankamą miego režimą.

Jei gyvenimo būdo pokyčiai nepakankami, gydytojas gali skirti vaistus, kurie padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Medikamentai didina organizmo jautrumą insulinui, aktyvina hormono gamybą kasoje, skatina gliukozės pasišalinimą su šlapimu bei mažina apetitą ir taip padeda kontroliuoti kūno svorį.

Kai liga yra pažengusi ir kasa nebegamina pakankamai insulino, papildomai skiriama insulino terapija.

Endokrinologas yra pagrindinis specialistas, kuris sprendžia dėl vaistų parinkimo, dozavimo ir gydymo koregavimo, atsižvelgdamas į individualią paciento būklę ir ligos eigą. Ilgalaikė priežiūra padeda užtikrinti stabilų gliukozės kiekį kraujyje ir sumažinti komplikacijų riziką.

• Reguliarus fizinis aktyvumas, bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę, padeda gerinti organizmo jautrumą insulinui ir palaikyti sveiką kūno svorį.
• Subalansuota mityba, kurioje mažinamas paprastųjų angliavandenių ir pridėtinio cukraus kiekis bei didinamas skaidulų, daržovių ir viso grūdo produktų vartojimas, padeda stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje.
• Kūno svorio kontrolė – antsvorio sumažinimas net 5–10 % gali žymiai sumažinti 2 tipo cukrinio diabeto riziką ar sulėtinti ligos progresavimą.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai, įskaitant gliukozės kiekio kraujyje tyrimus, ypač jei yra sergančiųjų cukriniu diabetu šeimoje, leidžia anksti pastebėti pokyčius ir laiku imtis prevencinių priemonių.

Be šių pagrindinių priemonių, svarbu valdyti kitus rizikos veiksnius, tokius kaip aukštas kraujospūdis ar padidėjęs kraujo riebalų kiekis. Taip pat reikėtų vengti rūkymo, kuris neigiamai veikia kraujagyslių būklę ir insulino veiklą.

Ar pastebėjote padidėjusį troškulį, dažną šlapinimąsi ar nuovargį? Ankstyva ligos diagnostika ir tinkama priežiūra leidžia išvengti rimtų komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę. Pasirūpinkite savimi – tai suteiks ramybės ir užtikrins gerą savijautą.