Hipertireozė

• Hipertireozė pasireiškia skydliaukei išskiriant per didelį hormonų kiekį, dėl ko pagreitėja organizmo medžiagų apykaita.
• Šis susirgimas diagnozuojamas maždaug 1–2 % suaugusių asmenų. Pastebima, kad liga dažniau pasireiškia moterims, ypač 30–50 metų amžiaus grupėje.
• Prie dažniausiai pasitaikančių simptomų priskiriamas padažnėjęs širdies ritmas, nerimas, svorio mažėjimas esant normaliam apetitui, taip pat prakaitavimas bei drebulys.
• Pastebėjus minėtus simptomus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Specialistas paskirs reikiamus tyrimus ir užtikrins tinkamą sveikatos priežiūrą.

Hipertireozė negali būti nuvertinama – ji gali paveikti daugelį organizmo sistemų, todėl būtina laiku kreiptis į specialistus ir pradėti tinkamą gydymą ir stebėseną.

Gyd. Agnė K

Hipertireozės simptomai atsiranda dėl per didelio skydliaukės hormonų kiekio, kuris pagreitina viso organizmo medžiagų apykaitą. Vienas dažniausių požymių yra nepaaiškinamas svorio kritimas, net jei apetitas išlieka normalus arba net padidėjęs. Taip pat būdingas širdies plakimo padažnėjimas, neritmiškas pulsas, padidėjęs kraujospūdis ir bendras širdies „perdėto darbo“ jausmas.

Dėl suaktyvėjusios nervų sistemos žmogus tampa dirglesnis, nervingas, gali jausti nerimą, sunkiau susikaupti, sutrinka miegas. Dažnai pasireiškia rankų drebėjimas, padidėjęs prakaitavimas ir karščio netoleravimas.

Taip pat gali silpnėti raumenys, ypač šlaunų ir rankų srityje, atsirasti greitesnis nuovargis. Kai kuriems žmonėms pasireiškia akių pokyčiai – išverstakumas, akių sausumas ar dirginimas. Ilgainiui negydoma hipertireozė gali paveikti kaulų tankį, sukelti osteoporozės riziką ir bendrą organizmo išsekimą.

Kiti galimi simptomai:

• nuolatinis troškulys ir dažnas šlapinimasis;
• padidėjęs kraujospūdis;
• nuotaikų svyravimai ir koncentracijos sutrikimai;
• plaukų retėjimas ar plonėjimas;
• moterims – menstruacijų ciklo sutrikimai.

Pagrindinė skydliaukės hiperfunkcijos priežastis yra autoimuninis procesas, kurio metu imuninė sistema veikia skydliaukės audinį. Dėl šio poveikio padidėja hormonų gamyba, viršijanti organizmo poreikius. Ši būklė dažniausiai nustatoma jauno amžiaus asmenims, ypač moterims, o jos atsiradimui įtakos gali turėti genetiniai veiksniai.

Kita dažna priežastis yra skydliaukės mazgai, kurie gali pradėti savarankiškai gaminti hormonus nepriklausomai nuo organizmo poreikių – tai vadinama toksine mazgine struma arba toksine adenoma.

Hipertireozę taip pat gali sukelti skydliaukės uždegimai (tiroiditai), kai pažeistos liaukos ląstelės laikinai išskiria sukauptus hormonus į kraują. Tokiu atveju būklė gali būti laikina ir vėliau pereiti į normalią ar net sumažėjusios funkcijos būseną. Retesniais atvejais hormonų perteklius gali atsirasti dėl per didelio jodo kiekio organizme, tam tikrų vaistų vartojimo arba per didelės skydliaukės hormonų dozės gydant hipotireozę.

Riziką susirgti hipertireoze didina paveldimumas, moteriška lytis, stresas, rūkymas ir kitos autoimuninės ligos. Dažnai liga išsivysto dėl kelių veiksnių derinio, o ne vienos konkrečios priežasties.

Jei įtariate hipertireozę ar jaučiate jai būdingus simptomus, pirmiausia svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis įvertins jūsų būklę, paskirs būtinus tyrimus bei nukreips reikiamoms specialistų konsultacijoms.

• Hipertireozei nustatyti pirmiausia atliekami kraujo hormonų tyrimai, kurie parodo skydliaukės veiklos sutrikimą. Pagrindinis tyrimas yra tirotropinio hormono (TSH) kiekio nustatymas. Sergant hipertireoze, šio hormono koncentracija paprastai būna sumažėjusi, kadangi hipofizė slopina skydliaukės veiklą.
• Taip pat tiriami laisvieji skydliaukės hormonai – laisvas tiroksinas (FT4) ir trijodtironinas (FT3), kurių padidėjimas patvirtina per didelę skydliaukės funkciją.
• Dažnai skiriami skydliaukės antikūnų tyrimai, kurie rodo autoimuninį ligos pobūdį.
• Be to, atliekamas skydliaukės ultragarsinis tyrimas, padedantis įvertinti jos dydį, struktūrą ir galimus mazgus.
• Kai kuriais atvejais gali būti skiriama skydliaukės scintigrafija, kuri parodo, kaip aktyviai skydliaukė kaupia jodą ir leidžia atskirti skirtingas hipertireozės priežastis.

Šeimos gydytojas įprastai atlieka pradinius kraujo hormonų tyrimus, o išsamesniam ištyrimui pacientas siunčiamas gydytojo endokrinologo konsultacijai.

• Vienas dažniausiai taikomų gydymo būdų yra medikamentinis gydymas antitiroidiniais vaistais, kurie slopina skydliaukės hormonų gamybą ir padeda normalizuoti jų kiekį kraujyje.
• Siekiant sumažinti tokius simptomus kaip širdies plakimas, drebulys, prakaitavimas ar nerimas, dažnai skiriami beta adrenoblokatoriai, pavyzdžiui, propranololis. Šie vaistai tiesiogiai nemažina hormonų gamybos, tačiau jie palengvina paciento savijautą, kol pasireiškia pagrindinio gydymo poveikis.
• Kitas veiksmingas gydymo metodas yra radioaktyviojo jodo terapija. Procedūros metu pacientas vartoja radioaktyviojo jodo preparatą, kuris kaupiasi skydliaukės audinyje ir palaipsniui suardo dalį aktyvių ląstelių. Šis procesas padeda sumažinti hormonų gamybą bei palengvinti hipertireozės simptomus.
• Kai kuriais atvejais gali būti reikalingas chirurginis gydymas. Operacijos metu pašalinama dalis arba net visa skydliaukė. Šis būdas taikomas nustačius didelį gūžį, įtariant onkologinį susirgimą arba nepasiekus norimų rezultatų kitais metodais. Pašalinus visą skydliaukę, pacientui skiriamas nuolatinis pakaitinis gydymas levotiroksinu, siekiant užtikrinti reikiamą hormonų kiekį organizme.
• Gydant hipertireozę svarbi ir nuolatinė paciento priežiūra. Reguliariai atliekami hormonų tyrimai, vertinamas gydymo efektyvumas ir koreguojamos vaistų dozės.
• Taip pat rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos, vengti rūkymo ir nevartoti jodo papildų be gydytojo rekomendacijos.

• Rekomenduojama periodiškai atlikti skydliaukės hormonų tyrimus. Tai ypač aktualu asmenims, kurių šeimoje yra buvę skydliaukės sutrikimų ar autoimuninių ligų atvejų.
• Patariama vengti per didelio jodo kiekio vartojimo, kadangi tiek šio elemento perteklius gali daryti neigiamą įtaką skydliaukės funkcijai.
• Norint palaikyti tinkamą imuninės sistemos būklę, rekomenduojama vengti ilgalaikio streso bei pasirinkti sveiką mitybą. Svarbu užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai antioksidantų ir mikroelementų, pavyzdžiui, seleno bei cinko.
• Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, jei jums diagnozuota hipertireozė. Ypač aktualu tinkamai vartoti paskirtus vaistus bei reguliariai tikrintis sveikatą, kad būtų užtikrinta ligos kontrolė ir išvengta jos atkryčio.

Verta paminėti, kad kai kurie veiksniai, kaip genetinis polinkis ar autoimuniniai procesai, nėra visiškai kontroliuojami, todėl prevencijos priemonės dažnai orientuotos į rizikos mažinimą ir ankstyvą ligos nustatymą.

Jeigu pastebėjote simptomus, kurie gali būti susiję su skydliaukės veiklos sutrikimu, verta pasitarti su šeimos gydytoju specialistu. Ankstyva gydymo pradžia leidžia išvengti galimų komplikacijų ir padeda užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Profesionali šeimos gydytojų pagalba padės pasirūpinti savo sveikata jau šiandien!