Hiperkalcemija

• Per didelis kalcio kiekis kraujyje, dar vadinamas hiperkalcemija, dažniausiai atsiranda dėl parathormono ar vitamino D pertekliaus, vėžinių susirgimų ar vaistų poveikio.
• Ši būklė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau aptinkama vyresniems žmonėms.
• Dažniausiai hiperkalcemija būna besimptomė. Būklei progresuojant gali pasireikšti nuovargis, silpnumas, padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, virškinimo sutrikimai bei kaulų ir raumenų skausmas.
• Pastebėjus minėtus požymius ar įtarus hiperkalcemiją, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju dėl reikalingų tyrimų ir tolimesnio gydymo plano.

Atkreipkite dėmesį į didelį kalcio kiekį kraujyje – tai gali būti svarbus signalas, kurį būtina laiku įvertinti gydytojo.

Gyd. Agnė K.

Pradžioje hiperkalcemija dažnai būna besimptomė. Ilgainiui gali pasireikšti nuovargis ir bendras silpnumas, padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis.

Esant sunkiai hiperkalcemijai, būdingas galvos skausmas, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Taip pat gali atsirasti kaulų ir raumenų skausmas, padidėjęs dirglumas ar slogi nuotaika.

Dažniausiai per didelis kalcio kiekis kraujyje susijęs su prieskydinių liaukų veiklos sutrikimu, kuomet išskiriama per daug parathormono, reguliuojančio kalcio apykaitą organizme. Taip pat hiperkalcemija gali atsirasti ir dėl ilgalaikio kalcio ar vitamino D vartojimo. Vitamino D perteklius intensyvina kalcio įsisavinimą žarnyne bei didina kalcio patekimą iš kaulų į kraują.

Retesnė, bet reikšminga priežastis yra vėžiniai susirgimai. Tam tikri navikai (pvz., krūties ar plaučių vėžys, leukemija) išskiria chemines medžiagas, skatinančias kalcio kaupimąsi organizme. Taip pat onkologiniai procesai gali pažeisti kaulų audinį ir tokiu būdu padidinti kalcio patekimą į kraują.

Kitos galimos priežastys apima inkstų funkcijos sutrikimus, ilgalaikį nejudrumą (pvz., po traumų), uždegimines ar infekcines ligas. Kai kuriais atvejais hiperkalcemija gali būti susijusi su vaistų vartojimu (pvz., tiazidiniais diuretikais) arba genetiniais sutrikimais, lemiančiais medžiagų apykaitos pokyčius.

Jei jaučiate hiperkalcemijai būdingus simptomus ar norite profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, atliks išsamią apklausą bei paskirs reikalingus tyrimus.

Dažniausiai skiriami šie tyrimai:

• bendras kraujo tyrimas, siekiant įvertinti bendrą sveikatos būklę;
• kalcio kiekio kraujyje tyrimas;
• pathormono (PTH) tyrimas;
• inkstų funkcijos tyrimai;
• šlapimo tyrimas, padedantis įvertinti kalcio išskyrimą per inkstus.

Jei pasireiškia ryški simptomatika ar tyrimų rezultatai rodo rimtesnį sutrikimą, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas gydytoją endokrinologą. Specialistas gali atlikti išsamesnius kraujo tyrimus, prieskydinių liaukų echoskopiją, kaulų tankio tyrimą ar vaizdinius tyrimus (pvz., kompiuterinę tomografiją), padedančius įvertinti esamus struktūrinius ar vėžinius pokyčius.

Gydant hiperkalcemiją svarbiausia pašalinti ją sukėlusią priežastį bei atstatyti normalią kalcio pusiausvyrą. Tai apima:

• gausų skysčių vartojimą – pagerina inkstų funkciją ir kalcio išsiskyrimą su šlapimu;
• mitybos korekciją – laikinai riboti maisto produktus, turinčius daug kalcio ar vitamino D (pvz.: pieno produktai, kiaušiniai, riebi žuvis), bei vengti kalcio papildų vartojimo;
• gali būti skiriami vaistai, skatinantys kalcio pasišalinimą per inkstus (pvz.: furozemidas) ar stabdantys išsiskyrimą iš kaulų (pvz.: bifosfonatai). Šiuos medikamentus svarbu vartoti prižiūrint gydytojui;
• fizinis aktyvumas – judėjimas padeda stiprinti kaulus bei reguliuoti kalcio apykaitą.

Jeigu hiperkalcemija susijusi prieskydinių liaukų veiklos sutrikimais, gali būti svarstomas chirurginis gydymas. Dėl vėžinių susirgimų gydymo taktikos sprendžia gydytojai onkologai.

• Rinkitės subalansuotą mitybą bei venkite kalcio ir vitamino D papildų vartojimo nepasitarus su šeimos gydytoju.
• Vartokite pakankamą skysčių kiekį (1,5–2 l vandens per parą), kad būtų užtikrinta gera inkstų funkcija ir kalcio išsiskyrimas su šlapimu.
• Reguliariai tikrinkite kalcio kiekį kraujyje, ypač jei turite rizikos veiksnių (pvz.: ilgalaikis vaistų vartojimas, prieskydinių liaukų veiklos sutrikimai, vėžiniai susirgimai šeimoje).
• Būkite fiziškai aktyvūs. Vaikščiojimas, bėgimas ar kita kardio veikla bei jėgos pratimai stiprina kaulus ir raumenis bei slopina kalcio išsiskyrimą iš kaulų.

Svarbu atkreipti dėmesį į individualią sveikatos būklę, nes kai kurios lėtinės ligos ar genetiniai veiksniai gali didinti hiperkalcemijos riziką. Taip pat svarbu reguliariai stebėti inkstų veiklą, nes jų sutrikimai gali trukdyti normaliam kalcio pasišalinimui ir taip prisidėti prie jo pertekliaus kraujyje.

Jeigu pastebite nuovargį, dažną troškulį ar kitus simptomus, kurie gali būti susiję su padidėjusiu kalcio kiekiu, rekomenduojame nedelsti ir pasitarti su šeimos gydytoju. Ankstyva diagnostika ir tinkama priežiūra padeda išvengti komplikacijų ir suteikia galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą be papildomų rūpesčių.