Hipotireozė

• Hipotireozė yra būklė, pasireiškianti tada, kai skydliaukė išskiria nepakankamą kiekį hormonų, būtinų normaliai organizmo medžiagų apykaitai užtikrinti.
• Ši liga pasitaiko gana dažnai, ypač moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms.
• Prie dažniausiai pasitaikančių simptomų priskiriamas nuovargis, padidėjęs jautrumas šalčiui, odos sausumas, retesnis širdies ritmas bei nepaaiškinamas svorio didėjimas.
• Pastebėjus minėtus simptomus, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Specialistas paskirs reikiamus tyrimus ir įvertins skydliaukės būklę.

Hipotireozė neturėtų būti nuvertinama – laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma ji leidžia išvengti sudėtingesnių komplikacijų ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.

Gyd. Agnė K

Hipotireozės požymiai dažniausiai vystosi pamažu, per kelis mėnesius ar net metus, todėl ligos pradžioje jie gali būti nepastebimi arba klaidingai siejami su nuovargiu, stresu ar senėjimu. Dažniausi simptomai yra nuolatinis nuovargis, mieguistumas, energijos stoka ir sumažėjęs darbingumas. Sergantieji dažnai skundžiasi padidėjusiu jautrumu šalčiui, nevaldomu svorio augimu, plaukų slinkimu ar nagų lūžinėjimu. Dėl sulėtėjusios virškinimo sistemos veiklos neretai pasireiškia vidurių užkietėjimas.

Hipotireozė taip pat veikia širdies ir kraujagyslių sistemą – gali sulėtėti širdies ritmas, atsirasti bendras silpnumas ir sumažėti fizinio krūvio tolerancija. Nervų sistemos pažeidimas gali pasireikšti koncentracijos, atminties ir mąstymo sutrikimais, lėtesne reakcija, o kai kuriems pacientams gali išsivystyti depresija.

Moterims neretai pasireiškia menstruacijų ciklo pakitimai, gausus kraujavimas ar vaisingumo sunkumai.

Dažniausia hipotireozės priežastis yra autoimuninis skydliaukės uždegimas – Hashimoto tiroiditas. Sergant šia liga, organizmo imuninė sistema klaidingai puola skydliaukės audinį, sukeldama lėtinį uždegimą ir palaipsniui mažindama jos gebėjimą gaminti hormonus.

Kitas svarbus veiksnys yra skydliaukės pašalinimas chirurginiu būdu arba gydymas radioaktyviuoju jodu, kuris taikomas gydant hipertireozę ar kitas skydliaukės ligas. Tokiais atvejais sumažėja funkcionuojančio skydliaukės audinio kiekis, todėl organizmas nebegali pagaminti pakankamo hormonų kiekio.

Hipotireozę taip pat gali sukelti jodo trūkumas, nes jodas yra būtinas skydliaukės hormonų sintezei. Nors daugelyje šalių jodo trūkumas pasitaiko rečiau dėl joduotos druskos vartojimo, kai kuriuose regionuose jis vis dar išlieka svarbia hipotireozės priežastimi. Be to, ligą gali lemti tam tikri vaistai, pavyzdžiui, kai kurie preparatai, vartojami širdies ritmo sutrikimams ar psichikos ligoms gydyti.

Retesniais atvejais hipotireozė atsiranda dėl hipofizės ar pagumburio veiklos sutrikimų, kai organizmas negamina pakankamai hormonų, skatinančių skydliaukės veiklą. Taip pat egzistuoja įgimta hipotireozė, kai kūdikis gimsta su nepakankamai išsivysčiusia arba visai nesusiformavusia skydliauke.

Jei įtariate skydliaukės veiklos sutrikimą ar jaučiate minėtus simptomus, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų būklę ir, prireikus, paskirs pirminius tyrimus bei rekomenduos tinkamą gydymą.

• Pagrindinis tyrimas yra tirotropinio hormono (TSH) koncentracijos nustatymas kraujyje. Esant pirminei hipotireozei, TSH kiekis dažniausiai būna padidėjęs, nes hipofizė stengiasi skatinti nepakankamai aktyvią skydliaukę gaminti daugiau hormonų.
• Kartu atliekamas laisvojo tiroksino (FT4) tyrimas. Hipotireozės atveju FT4 koncentracija dažniausiai būna sumažėjusi. Šių dviejų rodiklių derinys leidžia patvirtinti diagnozę ir įvertinti ligos sunkumą.
• Siekiant nustatyti ligos priežastį, dažnai tiriami skydliaukės autoantikūnai, ypač antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO). Padidėjęs jų kiekis dažniausiai rodo autoimuninę ligą – Hashimoto tiroiditą, kuris yra dažniausia hipotireozės priežastis.
• Papildomai gali būti atliekamas skydliaukės ultragarsinis tyrimas, kuris leidžia įvertinti liaukos dydį, struktūrą, kraujotaką ir galimus mazgus ar uždegiminius pakitimus.
• Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti ir kitus tyrimus, pavyzdžiui,bendrą kraujo tyrimą, lipidogramą ar biocheminius kraujo tyrimus, nes hipotireozė dažnai susijusi su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, mažakraujyste ir kitais medžiagų apykaitos sutrikimais.

Šeimos gydytojas įprastai atlieka pradinius tyrimus, o dėl išsamesnio ištyrimo ir gydymo taktikos konsultuoja endokrinologas.

Pagrindinis hipotireozės gydymo metodas yra pakaitinė hormonų terapija, kurios tikslas – atkurti normalų skydliaukės hormonų kiekį organizme ir pašalinti ligos simptomus. Dažniausiai skiriamas sintetinis skydliaukės hormonas levotiroksinas, kuris savo veikimu atitinka natūralų hormoną tiroksiną (T4).

Gydymo pradžioje reguliariai atliekami kraujo tyrimai, ypač vertinamas TSH ir laisvojo T4 kiekis, kad būtų galima nustatyti tinkamiausią vaisto dozę. Pasiekus stabilius rodiklius, kontroliniai tyrimai paprastai atliekami rečiau, tačiau išlieka svarbūs viso gydymo metu.

• Patariama reguliariai stebėti skydliaukės veiklą, ypač jei asmuo yra sirgęs autoimuninėmis ligomis arba šeimoje buvo nustatyta hipotireozės atvejų.
• Svarbu užtikrinti subalansuotą jodo vartojimą, nes tiek jo trūkumas, tiek perteklius gali turėti neigiamos įtakos skydliaukės veiklai.
• Streso valdymas ir imuninės sistemos stiprinimas užtikrinant pakankamą miegą, subalansuotą mitybą ir reguliarią fizinę veiklą.
• Patariama atsargiai vartoti vaistus, galinčius slopinti skydliaukės hormonų gamybą, ir prieš pradedant bet kokį naują gydymą pasikonsultuoti su gydytoju.

Ar pastebėjote nuovargį, svorio augimą ar kitus su skydliaukės veikla susijusius simptomus? Laiku pradėtas gydymas gali ženkliai pagerinti savijautą ir užkirsti kelią komplikacijoms. Nedvejokite ir kreipkitės į šeimos gydytoją – tai leis rasti tinkamiausius sprendimus, jaustis geriau bei pagerinti gyvenimo kokybę.