Hipotirozė

• Hipotirozė yra skydliaukės funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis nepakankama medžiagų apykaitą reguliuojančių hormonų gamyba.
• Ši būklė dažniausiai išsivysto dėl autoimuninių ligų ar po skydliaukės chirurginių operacijų.
• Skydliaukės funkcijos sutrikimai dažniau pasireiškia moterims nei vyrams bei paveikia apie 1–2 % pasaulio populiacijos.
• Hipotirozei būdingi simptomai apima nuolatinį nuovargį, svorio padidėjimą, jautrumą šalčiui, odos ir plaukų išsausėjimą bei nuotaikos pokyčius.
• Jei įtariate hipotirozę, rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją dėl išsamesnių tyrimų ir diagnozės patvirtinimo.

Neignoruokite jaučiamo nuovargio ar svorio padidėjimo – tai gali būti pirmieji hipotirozės požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Dažniausiai pirmieji skydliaukės funkcijos nepakankamumo požymiai pasireiškia nuovargiu ir bendru energijos trūkumu, kuris gali būti juntamas kasdienėje veikloje. Be to, dažnai atsiranda jautrumas šalčiui – net įprastos temperatūros gali sukelti diskomfortą ir norą apsirengti šilčiau. Kūno svorio padidėjimas be aiškios priežasties, sausėjanti oda ir plaukų slinkimas taip pat yra dažni hipotirozės simptomai.

Neretai gali pasireikšti ir nuotaikos pokyčiai. Dažniausiai pasireiškia slogi nuotaika, motyvacijos stoka ar neigiamos mintys.

Dėl ilgalaikio medžiagų apykaitos sulėtėjimo sumažėja protinis aktyvumas, pasireiškia atminties sutrikimai ir koncentracijos problemos. Šie požymiai dažnai vystosi palaipsniui, todėl žmogus gali jų nepastebėti arba priskirti kitoms priežastims.

Be pagrindinių požymių, gali pasitaikyti ir kitų simptomų:

• sutrikęs virškinimas, dažnas vidurių užkietėjimas;
• padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje;
• širdies ritmo sutrikimai ar sumažėjęs kraujospūdis; - menstruacijų ciklo sutrikimai moterims;
• prasta tolerancija fiziniam krūviui ir greitesnis nuovargis.

Pagrindinė skydliaukės funkcijos nepakankamumo priežastis yra autoimuniniai procesai, kurių metu organizmas naikina skydliaukės ląsteles. Pažeistos ląstelės nebegali gaminti hormonų ir dėl to išsivysto jų trūkumas. Šie pokyčiai būdingi sergant Hašimoto tiroiditu. Liga dažniau pasireiškia suaugusioms moterims, retesniais atvejais serga ir vyrai.

Jei skydliaukė buvo dalinai ar visiškai pašalinta dėl tam tikrų priežasčių (pvz.: vėžys, gūžys ar cistos), organizmas taip pat patiria hormonų deficitą.

Skydliaukės veikla gali sutrikti ir dėl nepakankamo jodo kiekio, kuris yra būtinas hormonų gamybai. Taip pat kai kurios uždegiminės ligos, pavyzdžiui, virusinės infekcijos, gali sukelti skydliaukės audinio pažeidimą, kuris laikinai ar ilgesniam laikui sutrikdo jos veiklą.

Retesniais atvejais skydliaukės funkcijos sutrikimas gali būti susijęs su traumomis, posmegeninės liaukos pažeidimais ar tam tikrų vaistų šalutiniu poveikiu.

Apklausus pacientą ir įtarus skydliaukės veiklos sutrikimus, šeimos gydytojas dažniausiai skiria šiuos tyrimus:

• skydliaukės kraujo hormonų tyrimus (TSH, T3, T4);
• anti-TPO antikūnų tyrimą, padedantį nustatyti autoimuninį uždegimą;
• taip pat atliekami bendrojo kraujo ar uždegiminių rodiklių tyrimai.

Jei simptomai yra ryškesni ar pradiniuose tyrimuose nustatomi pokyčiai, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas endokrinologą.

Endokrinologas specializuojasi skydliaukės ligų diagnostikoje ir gydyme. Jis gali paskirti detalesnius kraujo tyrimus bei vaizdinius tyrimus, leidžiančius įvertinti skydliaukės struktūrinius pokyčius.

Hipotirozės gydymas dažniausiai prasideda nuo skydliaukės hormonų pakaitinės terapijos. Šis gydymas padeda atstatyti normalią organizmo medžiagų apykaitą ir sumažinti simptomus. Dozė pradedama individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių, bendrą sveikatos būklę ir ligos sunkumą, o vėliau koreguojama pagal reguliariai atliekamus kraujo tyrimus, kurie vertina skydliaukės hormonų lygį.

Endokrinologas yra pagrindinis specialistas, kuris prižiūri gydymo eigą, koreguoja vaistų dozes ir sprendžia dėl tolimesnių tyrimų ar gydymo korekcijų. Jei hipotirozė komplikuojasi arba pacientui yra papildomų sveikatos sutrikimų, į gydymo komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai, pavyzdžiui, gydytojas kardiologas.

• Užtikrinkite pakankamą jodo kiekį organizme, nes šis mikroelementas yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai.
• Venkite streso ir palaikykite sveiką gyvenimo būdą – subalansuotą mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą ir tinkamą miego režimą. Šie veiksniai stiprina imuninę sistemą ir mažina autoimuninių procesų riziką.
• Reguliariai tikrinkite skydliaukės funkciją atlikdami kraujo tyrimus.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurios rizikos grupės, pavyzdžiui, moterys po 40 metų, nėščiosios ar asmenys, kurių šeimoje buvo sergančiųjų skydliaukės ligomis, turėtų dažniau atlikti tyrimus.

Jeigu pastebite nuovargį, svorio pokyčius ar kitus minėtus simptomus, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas leidžia išvengti rimtų komplikacijų ir palaikyti gerą savijautą kasdienėje veikloje.