Gliukozurija

• Gliukozurija – tai būklė, kai šlapime atsiranda gliukozės (cukraus). Tai yra ne liga, o simptomas, susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais.
• Gliukozurija būdinga sergant cukriniu diabetu ar esant inkstų disfunkcijai.
• Ši būklė dažnai būna besimptomė, tačiau ją gali lydėti padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis bei pasikartojančios šlapimo takų infekcijos.

Atkreipkite dėmesį į padidėjusį gliukozės kiekį šlapime – tai gali būti pirmasis požymis, signalizuojantis apie medžiagų apykaitos sutrikimus.

Gyd. Lukas R.

Gliukozurija dažnai neturi jokių specifinių požymių ir yra nustatoma atsitiktinai, atliekant šlapimo tyrimą. Priklausomai nuo atsiradimo priežasties, gliukozės buvimas šlapime gali būti susijęs su šiais simptomais:

• padidėjęs troškulys;
• dažnas ir gausus šlapinimasis;
• nuovargis ir bendras silpnumas;
• nepaaiškinamas svorio kritimas;
• pasikartojančios šlapimo ar lytinių takų infekcijos;
• lėčiau gyjančios žaizdos.

Gliukozurija dažniausiai atsiranda dėl padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje. Inkstai filtruoja kraują, pašalindami medžiagų apykaitos produktus bei atgal grąžindami reikalingas medžiagas, įskaitant gliukozę. Kuomet gliukozės kiekis kraujyje viršija tam tikrą slenkstį (dažniausiai 9–10 mmol/l), ji nebegali būti visiškai reabsorbuojama ir lieka šlapime. Dažniausiai taip atsitinka sergant cukriniu diabetu.

Šie šlapimo pokyčiai taip pat gali pasitaikyti esant laikiniems kraujo gliukozės svyravimams, sukeltiems streso, infekcijų ar hormonų poveikio.

Retesniais atvejais gliukozurija gali pasireikšti dėl genetinių bei lėtinių inkstų ligų ar endokrininės sistemos sutrikimų.

Gliukozurija nustatoma atlikus bendrąjį šlapimo tyrimą. Šlapime aptikus gliukozę, šeimos gydytojas dažniausiai kartu patikrina gliukozės kiekį kraujyje bei papildomai paskiria biocheminius tyrimus, padedančius įvertinti inkstų funkciją (kreatininas, šlapalas).

Nustačius padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, parašomas siuntimas pas gydytoją endokrinologą.

Esant inkstų veiklos sutrikimams, atliekama inkstų echoskopija bei rekomenduojama gydytojo nefrologo konsultacija.

Gliukozurijos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Dažniausiai taikomi šie gydymo būdai:

• gliukozės kiekio reguliavimas koreguojant mitybą, kūno svorį bei fizinį aktyvumą (kai tai susiję su cukrinio diabeto pradine stadija);
• patvirtinus cukrinį diabetą, skiriami vaistai, mažinantys cukraus kiekį kraujyje;
• ypač svarbu vartoti pakankamą skysčių kiekį.

Dažniausiai pradinį gydymą skiria šeimos gydytojas, jeigu gliukozės kiekis kraujyje sunkiai koreguojasi, tolimesnę gydymo taktiką sprendžia endokrinologas.

Jei gliukozurija susijusi su inkstų funkcijos sutrikimu, gydymas orientuojamas į inkstų ligos valdymą. Šį gydymo planą sudaro gydytojas nefrologas.

• Rūpinkitės subalansuota mityba, vengdami perteklinio cukraus ir greitųjų angliavandenių vartojimo, ypač jei yra cukrinio diabeto rizika šeimoje.
• Vartokite pakankamą skysčių, ypač vandens, kiekį.
• Užtikrinkite pakankamą fizinį aktyvumą, kuris gerina gliukozės apykaitą bei padeda palaikyti normalų kūno svorį.
• Venkite ilgalaikio streso ar nuovargio bei skirkite pakankamai laiko poilsiui.
• Reguliariai tikrinkite savo sveikatą, profilaktiškai atlikdami kraujo ir šlapimo tyrimus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad gliukozurijos prevencija nėra vien tik cukraus kiekio kraujyje kontrolė. Inkstų sveikata ir medžiagų apykaita yra glaudžiai susiję, todėl verta reguliariai atlikti šlapimo ir kraujo tyrimus, ypač jei jaučiamas padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis ar nuovargis. Taip pat reikėtų stebėti, ar nėra kitų sveikatos pokyčių, kurie galėtų signalizuoti apie ankstyvus metabolinius sutrikimus.

Ar pastebėjote, kad dažniau troškina ar dažnai šlapinatės? Galbūt jaučiate nuovargį, kuris nepraeina? Tokie požymiai gali signalizuoti apie gliukozės pokyčius kraujyje ar šlapime. Nors ši būklė dažnai būna besimptomė, tačiau ankstyvas priežasties nustatymas ir pradėtas gydymas gali padėti išvengti rimtesnių komplikacijų ateityje.