Galvos svaigimas (vertigo)

• Vertigo – tai svaigimo pojūtis, kai atrodo, kad aplinka sukasi arba pats žmogus juda, nors iš tiesų stovima vietoje. Šį simptomą dažniausiai sukelia vidinės ausies sutrikimai, nervų pažeidimai arba kraujotakos problemos smegenyse.
• Galvos svaigimas dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems.
• Vertigo pasitaiko dažnai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir gali stiprėti dėl streso, nuovargio ar temperatūros pokyčių.
• Būdingi požymiai – stiprus galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai, pykinimas, kartais net vėmimas ar ausų užgulimas.
• Įtariant vertigo, svarbu kuo greičiau pasitarti su šeimos gydytoju, kuris įvertins simptomus ir paskirs reikalingus tyrimus.

Atkreipkite dėmesį į pasikartojančius galvos svaigimus ar pusiausvyros sutrikimus – tai gali būti pirmieji vidinės ausies ar nervų sistemos problemų požymiai, kuriuos svarbu laiku įvertinti.

Gyd. Agnė K.

Vertigo simptomai gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau pagrindinis ir labiausiai varginantis simptomas yra sukimosi arba judėjimo pojūtis. Žmogui atrodo, kad jis arba aplinka aplink jį juda, nors iš tikrųjų viskas stovi vietoje. Tai gali sąlygoti pusiausvyros sutrikimus, galvos skausmą, pykinimą ar vėmimą bei padidėjusią griuvimų riziką.

Kai kuriais atvejais pasireiškia ausų užgulimas ar ūžesys bei regos sutrikimai. Neretai organizmas, reaguodamas į svaigimo ir sukimosi pojūčius, sukelia padidėjusį prakaitavimą, širdies ritmo sutrikimus bei bendrą silpnumą.

Vertigo dažniausiai kyla dėl problemų vidinėje ausyje, kuri atsakinga už pusiausvyrą. Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (GPPV) yra viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių. Kai žmogus judina galvą ar staiga keičia kūno padėtį, mažos kalcio kristalų dalelės (otolitai) pradeda dirginti ausies kanalus, atsakingus už pusiausvyrą. Tokiu būdu siunčiami klaidingi signalai į smegenis, dėl ko atsiranda galvos svaigimas ir sukimosi pojūtis.

Tokios ligos kaip vidurinės ausies uždegimas ar Menjero liga sukelia uždegiminius procesus, kurie gali pažeisti vidinės ausies struktūras, atsakingas už pusiausvyrą. Dėl to gali atsirasti galvos svaigimas, pykinimas ir diskomfortas judant ar keičiant kūno padėtį.

Vertigo priežastimi gali būti ir neurologiniai sutrikimai: migrena, smegenų kraujotakos sutrikimai ar onkologiniai procesai. Įtakos turi kraujospūdžio svyravimai ar širdies ritmo sutrikimai, kurie sąlygoja kraujotakos problemas smegenyse.

Kai kuriais atvejais vertigo gali būti susijęs su šalutiniu vaistų poveikiu, alkoholio vartojimu, emociniu stresu ar nerimu bei nepakankamu skysčių vartojimu.

Jeigu jaučiate galvos svaigimą ar pusiausvyros sutrikimus, pirmiausia pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Jis apklausos metu įvertins nusiskundimus, ligos eigą, galimus rizikos veiksnius bei iškart paskirs simptomus lengvinantį gydymą.

Taip pat šeimos gydytojas gali atlikti papildomus kraujo tyrimus, kurie leis įvertinti bendrą organizmo būklę ir uždegiminius procesus.

Priklausomai nuo įtariamos vertigo priežasties, šeimos gydytojas gali rekomenduoti specialistų konsultacijas:

• gydytojas otorinolaringologas vertina ausų ir pusiausvyros organo būklę ir pažeidimus;
• gydytojas neurologas atlieka išsamesnius vaizdinius tyrimus (pvz., magnetinį rezonansą ar kompiuterinę tomogramą), siekiant įvertinti smegenų kraujotakos ar struktūrinius pakitimus;
• gydytojas kardiologas konsultuoja dėl širdies ir kraujagyslių patologijų.

• Simptomų lengvinimui gali būti skiriami medikamentai, gerinantys galvos smegenų kraujotaką, mažinantys galvos svaigimo pojūtį bei slopinantys pykinimą ir vėmimą.
• Kai vertigo sukelia vidinės ausies uždegimas ar infekcija, gydymas dažniausiai apima uždegimą ir skausmą mažinančius vaistus bei antibiotikų vartojimą.
• Esant gerybiniam poziciniam paroksizminiam vertigo (GPPV), taikomi repoziciniai manevrai, padedantys pašalinti otolitus iš pusratinių kanalų ir sumažinti svaigimo epizodus.
• Gali būti atliekami specialūs pratimai, stiprinantys pusiausvyrą ir mažinantys svaigimo jautrumą, ypač GPPV atveju.
• Jeigu galvos svaigimą sukelia padidėjęs kraujospūdis ar širdies ritmo sutrikimai, skiriami kraujospūdį mažinantys ir širdies veiklą reguliuojantys medikamentai.
• Retesniais atvejais gali būti taikomas chirurginis gydymas.

• Pakankamas skysčių vartojimas ir sveika mityba padeda išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, kurie gali sąlygoti galvos svaigimą.
• Stengtis sumažinti stresą ir užtikrinti pakankamą poilsį, nes nuovargis ir emocinė įtampa dažnai provokuoja vertigo priepuolius.
• Venkite staigių galvos judesių – tai ypač svarbu gerybinio paroksizminio pozicinio vertigo atveju.
• Laiku gydykite ausų infekcijas ir kitus vidinės ausies sutrikimus, kurie gali sukelti vertigo.
• Vestibulinė reabilitacija ar subalansuoti fiziniai pratimai gali pagerinti pusiausvyrą ir sumažinti svaigimo epizodų dažnį.

Ar jaučiate dažną galvos svaigimą, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui? Vertigo yra dažnas simptomas, tačiau laiku diagnozuotas gali būti sėkmingai valdomas. Laiku suteikta pagalba gali padėti išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę. Nepamirškite, kad jūsų sveikata yra svarbi, todėl nedvejodami kreipkitės į specialistą, kuris padės rasti tinkamą gydymą ir pasirūpins jūsų savijauta.