Radikulopatija

• Radikulopatija įprastai atsiranda, kai stuburo srityje nervų šaknelės yra dirginamos ar spaudžiamos tarpslankstelinių išvaržų ar degeneracinių stuburo pokyčių.
• Šis sutrikimas pasitaiko dažnai, ypač vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms, ir gali stipriai paveikti kasdienį judėjimą bei gyvenimo kokybę.
• Dažniausi simptomai – skausmas, dilgčiojimas ar jėgos sumažėjimas rankose ar kojose, priklausomai nuo pažeistos nervo šaknelės vietos.
• Jei jaučiate panašius nusiskundimus, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju, kuris gali rekomenduoti tinkamus tyrimus ir gydymo būdus.

Radikulopatija negali būti nuvertinama – ji gali sukelti ilgalaikių nervų pažeidimų, todėl būtina laiku kreiptis į gydytoją ir tinkamai ją gydyti.

Gyd. Agnė K.

Radikulopatija pasireiškia deginančiu bei aštriu nugaros skausmu. Dažniausiai minėti simptomai lokalizuojasi nugaros kaklinėje ar juosmeninėje dalyje. Skausmas gali stiprėti judesių metu, lenkiantis, kosint bei čiaudint bei plisti į rankas ar kojas.

Kartais gali būti jaučiamas galūnių tirpimas, dilgčiojimas, raumenų sąstingis bei jutimo sutrikimas pažeistoje vietoje.

Viena pagrindinių radikulopatijos priežasčių yra nervų šaknelių uždegimas, kylantis dėl mechaninio spaudimo ar dirginimo. Įprastai tokio pobūdžio nugaros skausmus sąlygoja tarpslankstelinių diskų išvaržos ar stuburo kanalo susiaurėjimas (stenozė), sukeliantys spaudimo reiškinius. Šie struktūriniai pokyčiai dažniausiai atsiranda dėl natūralaus senėjimo proceso ar trauminių įvykių.

Kita svarbi priežastis – nervų šaknelių dirginimas dėl raumenų įtampos ar padidėjusios stuburo apkrovos. Tai lemia netaisyklinga laikysena, staigūs judesiai ar nuolatinis stresas.

Rečiau radikulopatiją sukelia navikai, cistos ar infekciniai procesai.

Jei jaučiate skausmą, tirpimą bei silpnumą rankose ar kojose, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis atliks pradinį būklės įvertinimą, išklausys nusiskundimus bei rekomenduos reikalingus tyrimus ir skirs simptomus lengvinantį gydymą.

Pirmiausia, siekiant įvertinti struktūrinius pokyčius, atliekama stuburo rentgenograma.

Įtariant infekcinius ar uždegiminius procesus, papildomai skiriami bendrojo kraujo (BKT) ir uždegiminių rodiklių (CRB, ENG) tyrimai.

Jeigu nustatomi pakitimai ar būklė negerėja, išrašomas siuntimas pas gydytoją neurologą. Specialistas atlieka išsamesnius vaizdinius (pvz.: kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas) ar kitus tyrimus, kurie leidžia tiksliau įvertinti pažeidimų pobūdį ir nervo funkciją.

Radikulopatijos gydymas dažniausiai pradedamas nuo konservatyvių priemonių, kurios padeda sumažinti skausmą ir uždegimą bei pagerinti judrumą. Pradiniai gydymo būdai apima:

• nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) vartojimą skausmui malšinti;
• raumenų spazmams mažinti gali būti rekomenduojami raumenis atpalaiduojantys preparatai;
• esant sudėtingesnei situacijai, gali būti vartojami vaistai (pvz. gabapentinas), slopinantys nervų sistemos aktyvumą ir tokiu būdu mažinantys skausmą;
• rekomenduojama tinkamai ilsėtis bei vengti judesių, kurie sustiprina skausmą.

Taip pat gali būti skiriamas reabilitacinis gydymas. Dažniausiai taikoma fizioterapija, kurios metu stiprinami raumenys ir gerinama laikysena, bei šilumos ar šalčio procedūros, skirtos sumažinti skausmą ir raumenų spazmus.

Jei simptomai yra intensyvūs arba konservatyvūs metodai nepakankamai veiksmingi, rekomenduojama apsilankyti skausmo klinikoje, kur specialistai paskiria stipresnius vaistus ar atlieka intervencines procedūras.

Retesniais atvejais gali būti svarstomas chirurginis gydymas. Šį metodą sprendžia ir svarsto gydytojai neurochirurgai.

• Palaikykite taisyklingą laikyseną sėdint, stovint ir dirbant prie kompiuterio, nes netaisyklinga kūno padėtis didina stuburo apkrovą ir radikulopatijos riziką.
• Reguliariai stiprinkite nugaros ir pilvo raumenis, nes tai padeda stabilizuoti stuburą ir sumažina nervų šaknelių spaudimo tikimybę.
• Venkite staigių ar netaisyklingų judesių bei sunkių daiktų kėlimo.
• Palaikykite sveiką kūno svorį, nes antsvoris didina apkrovą stuburui ir gali skatinti degeneracinius stuburo pakitimus.
• Reguliariai judėkite – fizinis aktyvumas stiprina nugaros raumenis bei padeda išvengti stuburo struktūrinių pakitimų (pvz., tarpslankstelinio disko išvarža).

Pastebėjote skausmą, tirpimą bei jėgos sumažėjimą rankose ar kojose? Laiku kreipiantis į gydytoją galima greitai nustatyti problemos priežastį ir pradėti tinkamą gydymą, kuris padeda išvengti rimtesnių komplikacijų bei pagerina gyvenimo kokybę. Pasirūpinus savimi galite ilgiau išlikti sveiki ir gyventi komfortišką gyvenimą.