Galvos skausmai

• Galvos skausmai dažniausiai kyla dėl streso, raumenų įtampos, padidėjusio kraujospūdžio ar nervų sistemos sutrikimų.
• Apie 50 % suaugusiųjų populiacijos bent kartą per metus patiria galvos skausmą, todėl tai yra viena labiausiai paplitusių sveikatos problemų visame pasaulyje.
• Dažniausi simptomai – spaudimo ar pulsavimo pojūtis vienoje ar abiejose galvos srityse, padidėjęs jautrumas šviesai, pykinimas ar trumpalaikis regos sutrikimas.
• Jeigu galvos skausmas yra stiprus, pasikartoja dažnai bei nepraeina ilgą laiką, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju, kad būtų tiksliai įvertinta situacija.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį ar pasikartojantį galvos skausmą – tai gali būti svarbus signalas, kurio negalima ignoruoti ir kurį būtina aptarti su gydytoju.

Gyd. Lukas R.

Galvos skausmo požymiai gali skirtis priklausomai nuo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškia šie simptomai:

• lengvas spaudimo ar pulsavimo pojūtis vienoje ar keliose galvos srityse;
• padidėjęs jautrumas šviesai arba garsams;
• pykinimas, silpnumas ar bendras negalavimas;
• galvos svaigimas, sunkumai susikaupti ar sutrikusi dėmesio koncentracija;
• stiprus, nuolatinis skausmas, trunkantis kelias valandas ar ilgiau;
• dažnai pasireiškia kaklo, pečių ar sprando raumenų įtampa, sukelianti papildomą diskomfortą.

Galvos skausmai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – tiek kasdienių veiksnių, tokių kaip stresas, nuovargis, skysčių trūkumas ar žalingi įpročiai, tiek dėl rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Dažniausiai pasireiškia įtampos tipo galvos skausmas, kurį sąlygoja fizinis nuovargis, emocinė įtampa, ilgalaikis protinis darbas ar netinkama laikysena.

Kita dažnai pasitaikanti būklė yra migrena, kuriai būdingi stiprūs, pulsuojantys skausmai, įprastai pasireiškiantys vienoje galvos pusėje. Neretai migreną lydi pykinimas, vėmimas bei padidėjęs jautrumas šviesai ar garsams.

Galvos skausmus taip pat gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, hormonų pokyčiai, akių ligos, veido nervų pažeidimai, padidėjęs kraujospūdis ar tam tikrų vaistų šalutinis poveikis.

Jei patiriate dažnus ar stiprius galvos skausmus, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins simptomus, bendrą būklę, galimus rizikos veiksnius bei rekomenduos tyrimus ir gydymą.

Iš papildomų tyrimų šeimos gydytojas dažniausiai atlieka bendrojo kraujo ir biocheminius tyrimus, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę, uždegiminius procesus bei elektrolitų disbalansą.

Įtariant rimtesnes sveikatos problemas, pacientas nukreipiamas gydytojo neurologo konsultacijai. Specialistas gali skirti išsamesnius tyrimus, tokius kaip galvos smegenų kompiuterinė (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT).

Retesniais atvejais gali prireikti ir skubios gydytojo oftalmologo konsultacijos dėl specializuotos akių apžiūros ir gydymo.

Pradinis galvos skausmo gydymas pradedamas nuo:

• analgetikų – dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pavyzdžiui, ibuprofenas, arba paracetamolis. Šie preparatai mažina skausmą ir uždegimą. Esant stipresniam skausmui, šeimos gydytojas gali paskirti didesnių dozių arba stipresnio poveikio medikamentus.
• antiemetikų – vaistų, padedančių sumažinti pykinimą ar vėmimą.

Raumenų atpalaidavimo metodai – masažas, tempimo pratimai ar kitos fizinės terapijos priemonės gali sumažinti kaklo ir pečių raumenų įtampą, kuri prisideda prie galvos skausmo.

Jeigu šios priemonės nepadeda, gali prireikti ilgalaikės arba palaikomosios priežiūros, todėl svarbu kreiptis į neurologą, kuris įvertins būklę ir paskirs tinkamą gydymo planą.

Be to, kai kuriais atvejais gali būti naudinga psichologinė pagalba, ypač jei galvos skausmas susijęs su stresu ar emocine įtampa. Papildomai gali padėti gyvenimo būdo pokyčiai – miego režimo tvarkymas, mitybos įpročių peržiūra ar reguliari fizinė veikla, kurie padeda kontroliuoti simptomus ilgalaikėje perspektyvoje.

• Reguliariai ilsėkitės ir užtikrinkite pakankamą miegą – trūkstant poilsio galvos skausmo rizika didėja.
• Valdykite stresą – naudokite atsipalaidavimo technikas, meditaciją, kvėpavimo pratimus ar kitus būdus emocinei įtampai mažinti.
• Laikykitės taisyklingos laikysenos – ypač ilgai dirbant prie kompiuterio ar sėdint, kad nesikauptų kaklo ir pečių raumenų įtampa.
• Pakankamas skysčių vartojimas – dehidratacija gali skatinti galvos skausmus, todėl gerkite pakankamai vandens visos dienos metu.
• Subalansuota mityba – reguliariai valgykite, venkite ilgų tarpų tarp valgymų ir ribokite perdirbtą maistą bei per didelį kofeino kiekį.
• Fizinė veikla – reguliari mankšta gerina kraujotaką, mažina raumenų įtampą ir padeda reguliuoti streso lygį.
• Aplinkos veiksnių kontrolė – mažinkite triukšmą, ryškios šviesos poveikį bei kitus dirgiklius, kurie gali skatinti galvos skausmą.
• Reguliari sveikatos priežiūra – kontroliuokite kraujospūdį, hormoninius pokyčius ir kitus lėtinius susirgimus, kurie gali sukelti galvos skausmą.

Jeigu vargina dažni ir stiprūs galvos skausmai, verta pasitarti su specialistu. Pasirūpinus savimi ir laiku ieškant pagalbos, galima išvengti komplikacijų, užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę bei džiaugtis kasdienėmis veiklomis be nemalonių pojūčių.