Cervikalgija

• Cervikalgija – tai kaklo skausmas, dažniausiai susijęs su kaklo raumenų įtampa ir nervų dirginimu. Skausmas dažniausiai atsiranda dėl netaisyklingos laikysenos bei stuburo trauminių ar amžinių pakitimų.
• Ši problema yra itin aktuali – apie 70 % suaugusiųjų bent kartą gyvenime susiduria su kaklo skausmu, kuris gali varijuoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo, ribojančio kasdienę veiklą.
• Dažniausiai pasireiškia kaklo sustingimas, judesių ribotumas ar galvos skausmas.
• Jei vargina cervikalgijai būdingi simptomai, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį arba pasikartojantį kaklo skausmą ir sustingimą – tai gali būti svarbūs signalai, kad reikalinga specialistų konsultacija ir išsamesnis jūsų būklės įvertinimas.

Gyd. Agnė K.

Cervikalalgija dažniausiai kyla dėl kaklo raumenų įtampos ar padidėjusios stuburo apkrovos. Tai dažniausiai susiję su netaisyklinga laikysena sėdint ar staigiais kaklo judesiais. Taip pat įtakos turi ir stresas ar nuolatinė emocinė įtampa.

Kita dažna priežastis yra stuburo trauminiai ar amžiniai pokyčiai. Stuburo tarpslankstelinių diskų susidėvėjimas ar kanalo susiaurėjimas bei išvaržos sukelia kaklinių nervų šaknelių spaudimą ir dirginimą, o tai lemia skausmą. Kaklo slankstelių sąnarių uždegiminiai pažeidimai (pvz., dėl osteoartrito ar reumatoidinio artrito) taip pat sąlygoja cervikalgijai būdingo skausmo atsiradimą.

Be to, kaklo skausmai gali atsirasti dėl kaklinių nervų šaknelių uždegimo – radikulopatijos. Skausmai dažniausiai prasideda staiga ir paskyrus tinkamą gydymą praeina per 5–10 dienų.

Retesniais atvejais skausmą sukelia infekcijos, navikai ar tam tikros sisteminės ligos.

Jei jaučiate kaklo skausmą ar kitus su juo susijusius simptomus, pirmas žingsnis – kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins simptomų pobūdį, trukmę, galimas priežastis ir rekomenduos tinkamus tyrimus.

Iš pradžių šeimos gydytojas paskiria stuburo kaklinės dalies rentgenogramą, kuri leidžia įvertinti ir įtarti stuburo pažeidimus. Taip pat atliekami uždegiminiai kraujo rodikliai dėl infekcinio ar sisteminio uždegimo įvertinimo.

Įtariant struktūrinius stuburo pokyčius, rekomenduojama gydytojo neurologo konsultacija. Specialistas gali atlikti išsamesnius vaizdinius tyrimus (pvz., kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas) ir tiksliau įvertinti skausmą sukėlusias priežastis.

• Skausmui malšinti skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (pvz.: ibuprofenas, diklofenakas). Vaistai gali būti geriami ar leidžiami į raumenį. Šie medikamentai slopina skausmą bei mažina nervinių šaknelių uždegimą.
• Kaklo raumenų spazmams mažinti gali būti rekomenduojami raumenis atpalaiduojantys preparatai.
• Taip pat dažnai vartojami vaistai (pvz., gabapentinas), slopinantys nervų sistemos aktyvumą ir tokiu būdu mažinantys skausmą.
• Esant stipriam uždegimui ar nervų dirginimui, gydytojas gali svarstyti trumpalaikį gliukokortikoidų vartojimą. Šie vaistai greitai ir efektyviai mažina uždegiminius procesus.
• Taikomas reabilitacinis gydymas.

Išliekant itin stipriems skausmams, galima gydytojo konsultacija skausmo klinikoje. Skausmo specialistai sudaro medikamentinio gydymo planą, o nesant efekto gali būti atliekamos nervų blokados.

Jei konservatyvus gydymas neveiksmingas, gali būti taikomas chirurginis gydymas. Šį metodą sprendžia gydytojai neurochirurgai.

• Kaklo laikysenos gerinimas darbo ir poilsio metu, ypač dirbant prie kompiuterio ar ilgesnį laiką sėdint – svarbu palaikyti natūralią stuburo kreivę, vengti galvos lenkimo į priekį ir reguliariai daryti pertraukas su tempimo pratimais.
• Reguliari, subalansuota fizinė veikla, orientuota į kaklo ir pečių juostos raumenų stiprinimą bei lankstumą, padeda išlaikyti raumenų tonusą ir mažina pertempimo riziką.
• Streso valdymas ir raumenų atsipalaidavimo technikos, tokios kaip kvėpavimo pratimai ar jogos užsiėmimai, gali sumažinti kaklo raumenų įtampą, kylančią dėl psichologinio streso.

Svarbu atsižvelgti, kad prevencija efektyviausia, kai taikoma nuosekliai ir kompleksiškai – laikysenos gerinimas kartu su fiziniu aktyvumu ir streso valdymu suteikia geresnę apsaugą nei pavienės priemonės. Taip pat reikėtų įvertinti savo kasdienius įpročius ir darbo aplinką, nes ilgalaikis netaisyklingas kūno padėties palaikymas yra viena iš pagrindinių kaklo skausmo priežasčių.

Jeigu jaučiate kaklo skausmą, sustingimą ar kitus minėtus simptomus, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Laiku kreipiantis galima pradėti tinkamą gydymą, kuris padės greičiau grįžti į kasdienę veiklą be diskomforto.