Gerybinis paroksizminis svaigimas

• Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas atsiranda dėl vidinės ausies pusiausvyros sistemos sutrikimo.
• Tai viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių.
• Būdingi simptomai – staigus galvos svaigimas, dažniausiai atsirandantis keičiant galvos padėtį ir trunkantis kelias sekundes.
• Pajutus pasikartojančius svaigimo epizodus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins jūsų būklę ir paskirs reikalingus tyrimus bei tinkamą gydymą.

Gerybinis paroksizminis svaigimas gali itin pabloginti gyvenimo kokybę, todėl labai svarbu jį laiku atpažinti ir tinkamai gydyti.

Gyd. Lukas R.

Gerybiniam paroksizminiam galvos svaigimui būdingi staigūs, trumpalaikiai galvos svaigimo epizodai, kuriuos išprovokuoja galvos padėties pakeitimas. Pusiausvyros sutrikimas paprastai trunka nuo kelių sekundžių iki maždaug minutės ir dažniausiai pasireiškia pasisukus, apsivertus lovoje, atsistojus ar pakreipus galvą.

Svaigimo metu žmogus gali jausti, kad aplinka tarsi sukasi ar svyruoja. Taip pat neretai kartu vargina pykinimas bei nestabilumo jausmas vaikštant. Nors simptomai paprastai būna trumpalaikiai, jie gali kartotis ir sukelti diskomfortą kasdienėje veikloje.

Gerybinis paroksizminis svaigimas dažniausiai atsiranda dėl vidinės ausies sistemos sutrikimų. Ši būklė išsivysto tuomet, kai smulkūs kalcio kristalai, vadinami otolitais, pasislenka iš savo įprastos vietos ir patenka į vidinės ausies pusratinius kanalus. Keičiant galvos ar kūno padėtį, šios dalelės dirgina pusiausvyros receptorius, todėl į smegenis perduodami netikslūs signalai apie kūno judėjimą. Dėl to žmogus gali patirti staigų svaigimą ir aplinkos sukimosi pojūtį.

Gerybinio paroksizminio svaigimo išsivystymą gali skatinti ilgalaikis nejudrumas po operacijų, galvos traumos, amžiniai pokyčiai ar infekciniai vidinės ausies susirgimai.

Jei jaučiate staigius, trumpus galvos svaigimo epizodus, pirmiausia pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Jis įvertins simptomus, išklausys ligos eigą bei galimus rizikos veiksnius ir paskirs reikalingas specialistų konsultacijas.

Įtariant paroksizminį galvos svaigimą, reikalinga gydytojo otorinolaringologo konsultacija. Ausų, nosies ir gerklės ligų specialistas išsamios apžiūros metu įvertina pusiausvyros organo būklę, funkciją bei galimus pažeidimus.

• Poziciniai manevrai – dažniausiai taikomas gydymo būdas. Gydytojas arba kineziterapeutas atlieka specialius galvos ir kūno padėties keitimo judesius (pvz., Epley ar Semont manevrus), kurie padeda perkelti otolitus iš pusratinių kanalų į vietą, kur jie nebedirgina pusiausvyros receptorių.
• Vestibulinė reabilitacija – tai specialūs pratimai, skirti pagerinti pusiausvyros funkciją ir padėti smegenims prisitaikyti prie pasikeitusių signalų iš vidinės ausies.
• Vaistai – kartais gali būti skiriami medikamentai nuo pykinimo ar galvos svaigimo simptomams sumažinti.

• Venkite staigių galvos judesių – lėtai kelkitės iš lovos ar kėdės ir stenkitės nedaryti staigių galvos pasukimų.
• Stiprinkite pusiausvyrą – reguliariai atlikite lengvus pusiausvyros ir koordinacijos pratimus, kurie padeda palaikyti vestibiuliarinės sistemos funkciją.
• Venkite galvos traumų – sportuojant ar dirbant rizikingoje aplinkoje naudokite apsaugos priemones.
• Rūpinkitės bendra sveikata – pakankamas poilsis, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas padeda palaikyti nervų bei pusiausvyros sistemos veiklą.
• Laiku gydykite ausų ir kvėpavimo takų ligas, nes uždegiminiai procesai gali paveikti vidinės ausies funkciją.

Jei pastebite staigius, trumpalaikius galvos svaigimo epizodus, ypač susijusius su galvos judesiais, verta kreiptis į gydytoją. Laiku skirtas gydymas ir tinkama priežiūra padeda išvengti atkryčių ir pagerinti gyvenimo kokybę. Profesionali gydytojų pagalba leis tinkamai pasirūpinti savimi ir džiaugtis įprastomis veiklomis be nemalonių pojūčių.