Neuralgija

• Neuralgija atsiranda dėl nervų pažeidimo ar sudirginimo ir dažnai yra siejama su uždegimu, infekcija ar mechaniniu spaudimu.
• Dažniausiai pasireiškia aštrus, deginantis ar duriantis skausmas, kuris gali būti priepuolinis ar pastovus.
• Neuralgiją gali lydėti dilgčiojimas, tirpimas ar sumažėjęs jautrumas pažeistoje srityje.
• Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kuris įvertins bendrą būklę bei nustatys priežastis ir skirs tinkamą gydymą.

Neuralgija reikalauja dėmesio – negydoma ji gali sukelti didelį diskomfortą ir neigiamai paveikti gyvenimo kokybę, todėl būtina laiku kreiptis į specialistus ir pradėti tinkamą gydymą.

Gyd. Lukas R.

Skausmas dažniausiai pasireiškia aštriu, deginančiu ar pulsuojančiu pojūčiu, lokalizuotu palei pažeistą nervą. Jis dažnai atsiranda staiga ir gali būti provokuojamas judesio, prisilietimo ar net oro srovės poveikio. Neuralgija dažniausiai pasireiškia veido, kaklo ar juosmens srityje. Pradžioje skausmas būna trumpalaikis, ilgainiui tampa intensyvesnis bei gali užsitęsti ir reikšmingai trukdyti kasdienei veiklai.

Jeigu neuralgija susijusi su virusine infekcija, odoje gali atsirasti skausmingas pūslelinis bėrimas.

Kiti lydintys simptomai gali būti šie:

• jutimo sutrikimai, tokie kaip dilgčiojimas ar nejautra;
• raumenų silpnumas paveiktoje srityje;
• raumenų spazmai;
• odos paraudimas ar patinimas šalia skausmo vietos;
• nuovargis dėl nuolatinio diskomforto ar skausmo intensyvumo pokyčių.

Viena dažniausių neuralgijos priežasčių yra mechaninis nervų šaknelių spaudimas ir dirginimas. Įprastai minėtus simptomus sukelia tarpslankstelinių diskų išvaržos ar stuburo kanalo susiaurėjimas (stenozė), sukeliantys spaudimo reiškinius. Šie mechaniniai pokyčiai dažniausiai atsiranda dėl natūralių senėjimo procesų, tačiau gali būti susiję ir su traumų padariniais.

Taip pat nervų šaknelių dirginimas gali atsirasti dėl raumenų įtampos ar padidėjusios stuburo apkrovos. Tai sąlygoja netaisyklinga laikysena, staigūs judesiai, stresas ar pastovi emocinė įtampa.

Kita svarbi neuralgijos priežastis yra virusinės infekcijos. Dažniausiai nervo uždegimus sukelia Herpes simplex virusai. Šie mikroorganizmai pasižymi tuo, kad užsikrėtus jie geba organizme išlikti ilgą laiką ramybės būsenoje, o veikiant stresui ar nusilpus imunitetui suaktyvėja ir sukelia nervų skausmus.

Retesniais atvejais neuralgiją sukelia lėtinės ligos (pvz., cukrinis diabetas), cistos ar vėžiniai susirgimai.

Jei jaučiate aštrų, deginantį ar duriantį skausmą, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju. Jis įvertins simptomus, paklaus apie skausmo pobūdį ir trukmę bei rekomenduos pradinius tyrimus ir gydymo galimybes.

Jeigu vargina galvos, nugaros ar galūnių skausmai, įprastai atliekama stuburo rentgenograma, leidžianti įvertinti struktūrinius pokyčius.

Įtariant infekcinius ar uždegiminius procesus, papildomai skiriami bendrojo kraujo (BKT) ir uždegiminių rodiklių (CRB, ENG) tyrimai. Gliukozės koncentracijos nustatymas atliekamas siekiant nustatyti cukrinio diabeto riziką.

Jeigu nustatomi pakitimai ar būklė negerėja, išrašomas siuntimas pas gydytoją neurologą. Specialistas atlieka išsamesnius vaizdinius (pvz., kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas) ar kitus tyrimus, kurie leidžia tiksliau įvertinti pažeidimų pobūdį ir nervo funkciją.

• Skausmui malšinti skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (pvz., ibuprofenas, diklofenakas). Vaistai gali būti geriami ar leidžiami į raumenį. Šie medikamentai slopina skausmą bei mažina nervinių šaknelių uždegimą.
• Raumenų spazmams mažinti gali būti rekomenduojami raumenis atpalaiduojantys preparatai.
• Taip pat dažnai vartojami vaistai (pvz., gabapentinas), slopinantys nervų sistemos aktyvumą ir tokiu būdu mažinantys skausmą.
• Esant stipriam uždegimui ar nervų dirginimui, gydytojas gali svarstyti trumpalaikį gliukokortikoidų vartojimą. Šie vaistai greitai ir efektyviai mažina uždegimą ir spaudimą sukeliančius procesus.
• Rekomenduojama papildomai vartoti B grupės vitaminus.
• Taikomas reabilitacinis gydymas.

Jeigu neuralgija susijusi su virusine infekcija, skiriami antivirusiniai vaistai.

Jei simptomai yra intensyvūs arba konservatyvūs metodai nepakankamai veiksmingi, rekomenduojama apsilankyti skausmo klinikoje, kur specialistai paskiria stipresnius vaistus ar atlieka intervencines procedūras.

Retesniais atvejais gali būti svarstomas chirurginis gydymas. Šį metodą sprendžia ir svarsto gydytojai neurochirurgai.

• Subalansuota mityba, pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas padeda stiprinti imunitetą bei mažina infekcinių susirgimų riziką.
• Venkite nervų traumų ir mechaninio spaudimo. Saugus judėjimas, ergonomiška darbo vieta, tinkama laikysena bei fizinio krūvio reguliavimas padeda apsaugoti nervus nuo pažeidimų.
• Virusinės ar bakterinės infekcijos, ypač Herpes grupės virusai, gali pažeisti nervus, todėl svarbu nedelsti ir gydyti ūmias infekcijas.
• Kontroliuokite lėtines ligas. Sergant cukriniu diabetu, autoimuninėmis ligomis ar kitomis sveikatos problemomis, kurios gali pažeisti nervus, būtina laikytis gydytojo rekomendacijų ir reguliariai tikrintis sveikatą.
• Venkite ilgalaikio spaudimo ar vibracijos poveikio nervams. Pavyzdžiui, ilgalaikis smulkus rankų darbas ar pasikartojantys judesiai gali pažeisti periferinius nervus, todėl svarbu daryti pertraukas ir naudoti tinkamą darbo techniką.

Jei jaučiate pasikartojančius ar ilgai trunkančius aštrius skausmus, dilgčiojimą ar jutimo sutrikimus, svarbu nedelsti ir pasitarti su specialistu. Neuralgija yra dažna, tačiau tinkamas gydymas leidžia greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Rūpinimasis savimi ir ankstyva pagalba suteikia galimybę jaustis geriau ir gyventi be diskomforto.