Migrena be auros (paprastoji migrena)

• Migrena be auros, dar vadinama paprastąja migrena, yra dažniausia migrenos forma. Jai būdingi pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai be išankstinių neurologinių įspėjamųjų požymių (auros).
• Ši būklė dažniau pasireiškia moterims ir gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažnai jau ir paauglystėje.
• Skausmo priepuolius gali išprovokuoti stresas, miego sutrikimai, hormonų svyravimai, netaisyklinga mityba, skysčių trūkumas, alkoholis ar tam tikri maisto produktai.
• Jei vargina minėti simptomai, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris padės gauti tinkamą gydymo planą.

Neignoruokite neįprastų ar pasikartojančių galvos skausmų bei diskomforto, nes tai gali būti pirmieji migrenos požymiai. Laiku įvertinti simptomai palengvina ligos eigą ir padeda išvengti priepuolių ateityje.

Gyd. Agnė K.

Migrenai be auros būdingas staiga prasidedantis stiprus ir pulsuojantis vienpusis galvos skausmas, kuris dažniausiai pasireiškia rytais ar po fizinio ir emocinio streso. Skausmas įprastai būna intensyvus ir trukdo kasdienei veiklai. Kartu dažnai vargina padidėjęs jautrumas šviesai ir garsams, todėl gali norėtis būti tamsioje ir ramioje aplinkoje.

Neretai galvos skausmą lydi pykinimas ar vėmimas. Priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, o jiems pasibaigus jaučiamas bendras nuovargis ar silpnumas.

Be pagrindinių požymių, gali pasireikšti ir kiti lydintys simptomai:

• galvos svaigimas arba pusiausvyros sutrikimai,
• padidėjęs jautrumas kvapams,
• raumenų įtampa kaklo srityje,
• sunkumas susikaupti,
• miego sutrikimai.

Nervų sistemos veiklos sutrikimai yra viena pagrindinių migrenos be auros priežasčių. Jie atsiranda dėl smegenų cheminių medžiagų, reguliuojančių skausmo signalų perdavimą ir kraujagyslių tonusą, pusiausvyros pokyčių. Dėl šių pakitimų smegenų kraujagyslės gali neįprastai susiaurėti arba išsiplėsti, sukeldamos stiprų ir pulsuojantį galvos skausmą.

Migrenos atsiradimas taip pat susijęs su genetiniais veiksniais, kurie lemia padidintą jautrumą įvairiems dirgikliams. Galvos skausmo priepuoliai dažniau vargina moteris ir dėl hormoninių pokyčių, susijusių su menstruacijų ciklu.

Be to, galvos skausmą neretai išprovokuoja ir tam tikri aplinkos veiksniai. Tai gali būti fizinis ar emocinis stresas, miego trūkumas, maisto produktai ar medžiagos, kuriuos organizmas sunkiai toleruoja. Ryški šviesa ar stiprūs kvapai taip pat sąlygoja migrenos priepuolių pasireiškimą.

Jeigu vargina intensyvūs galvos skausmai ir įtariate migreną, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis pokalbio metu įvertins simptomų pobūdį, ligos eigą bei galimus rizikos veiksnius ir nukreips specialistų konsultacijoms.

Taip pat papildomai gali būti atliekamas bendrojo kraujo tyrimas, kuris leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę bei jame vykstančius uždegiminius procesus.

Neretai kartu rekomenduojama apie 1–2 savaites reguliariai sekti arterinį kraujo spaudimą, kurio padidėjimas gali sąlygoti galvos skausmą.

Įtariant migreną, šeimos gydytojas išrašo siuntimą gydytojui neurologui. Specialistas atlieka papildomus tyrimus, leidžiančius įvertinti galvos smegenų elektrinį aktyvumą bei struktūrinius pokyčius, kurie gali lemti skausmo priepuolių atsiradimą.

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas ar naproksenas) padeda sumažinti ūmų galvos skausmą.
• Specifiniai migrenos vaistai (triptanai) – veiksmingi vidutinio ar stipraus intensyvumo priepuoliams. Šie vaistai veikia kraujagyslių tonusą ir slopina nervinių signalų perdavimą, tokiu būdu malšindami galvos skausmą.
• Kartais gali būti skiriami vaistai, malšinantys pykinimą ir vėmimą.

Šeimos gydytojas dažniausiai išrašo ūmų skausmą ar kitus simptomus lengvinantį gydymą. Specifinius migrenos vaistus skiria gydytojas neurologas.

Taip pat papildomai gali būti skiriama fizioterapija, mažinanti kaklo raumenų įtampą, bei kiti reabilitacinio gydymo metodai.

• Laikykitės pastovaus miego režimo, kad užtikrintumėte kokybišką poilsį.
• Valgykite reguliariai, venkite maisto produktų, kurie gali provokuoti migreną, bei gerkite pakankamą kiekį skysčių.
• Praktikuokite atsipalaidavimo technikas, meditaciją, fizinę veiklą ar kitas streso mažinimo priemones.
• Stebėkite, kas sukelia priepuolius (ryški šviesa, triukšmas, hormoniniai pokyčiai), ir, jei įmanoma, venkite aplinkos dirgiklių.
• Reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas sumažina priepuolių dažnį ir gerina bendrą savijautą.

Jeigu patiriate stiprius ir dažnus galvos skausmus, kurie trikdo kasdienę veiklą, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Ankstyva diagnostika, tinkamai parinktas gydymas ir prevencinės priemonės gali ženkliai pagerinti savijautą, sumažinti priepuolių dažnį ir intensyvumą. Rūpinimasis savo sveikata leidžia jaustis geriau, gyventi komfortiškai ir produktyviai.