Lėtinis skausmas

• Lėtinis skausmas – tai skausmas, trunkantis ilgiau nei tris mėnesius.
• Lėtinis skausmas vargina apie 20–30 % suaugusiųjų visame pasaulyje. Tai ženkliai sumažina darbingumą ir blogina gyvenimo kokybę.
• Dažniausiai pasireiškia nugaros, sąnarių, raumenų ar galvos skausmai.
• Jei skausmas trunka ilgiau nei įprasta, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju dėl tolimesnio vertinimo ir gydymo galimybių.

Jei vargina nuolatiniai skausmai, nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją – tai pirmas žingsnis geresnės savijautos link.

Gyd. Lukas R.

Viena pagrindinių lėtinio skausmo priežasčių yra stuburo problemos. Nugaros skausmus įprastai sukelia tarpslankstelinio disko išvaržos ar stuburo kanalo susiaurėjimas (stenozė), kuomet spaudžiamos ir dirginamos nervų šaknelės. Šie mechaniniai pokyčiai dažniausiai atsiranda dėl natūralaus senėjimo proceso, tačiau gali būti susiję ir su traumų padariniais ar padidėjusia stuburo apkrova.

Kita svarbi priežastis – sąnarių ligos. Dėl ilgalaikio sąnarių uždegimo ir pažeidimų gali pasireikšti intensyvūs skausmai, kurie riboja judesius ir apsunkina kasdienę veiklą. Dažniausiai vargina kelių, klubų ar plaštakų ir pėdų smulkiųjų sąnarių skausmai.

Lėtinį skausmą neretai sukelia ir nervų pažeidimai – neuropatijos. Pažeisti nervai tampa itin jautrūs ir reaguoja į menkiausius dirgiklius, sukeldami stiprų ir nuolatinį skausmą. Tai dažniausiai sąlygoja stuburo problemos, kraujotakos sutrikimai ar cukrinis diabetas.

Neretai skausmas būna susijęs ir su psichologiniais ar emociniais veiksniais. Patiriant stresą, nerimą ar depresiją, smegenys gali stipriau reaguoti į menkiausius dirgiklius. Kai kuriais atvejais emocinis diskomfortas gali išlaikyti skausmą net tada, kai pirminė fizinė problema jau sumažėjusi arba išgydyta. Dėl nervinės įtampos dažniausiai pasireiškia galvos skausmai.

Retesnės lėtinio skausmo priežastys gali būti:

• lėtinės infekcijos;
• kraujotakos sutrikimai;
• raumenų uždegiminės ligos;
• medžiagų apykaitos sutrikimai;
• onkologiniai susirgimai;
• hormoniniai pokyčiai.

Jei jaučiate lėtinį skausmą ar jis trunka ilgiau nei įprasta, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas įvertins simptomus, bendrą sveikatos būklę bei rekomenduos pradinius tyrimus ir gydymo galimybes.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus (CRB, ENG), kurie padeda įvertinti bendrą organizmo būklę ir uždegiminius procesus;
• stuburo ir sąnarių rentgenogramas, leidžiančias nustatyti skausmą sukeliančius pakitimus;
• gliukozės koncentracijos tyrimą, norint nustatyti cukrinio diabeto riziką;
• kepenų ir inkstų kraujo biocheminius rodiklius, siekiant įvertinti šių organų funkciją dėl galimų vaistų vartojimo;
• šlapimo tyrimas, kuris gali parodyti inkstų ar šlapimo takų problemas, susijusias su lėtiniu skausmu.

Įtariant nervų sistemos pažeidimus, šeimos gydytojas gali nukreipti pas gydytoją neurologą. Dėl sąnarių problemų rekomenduojama gydytojo reumatologo ar ortopedo-traumatologo konsultacija. Šie specialistai atlieka išsamesnius laboratorinius ir instrumentinius tyrimus, kurie leidžia nustatyti tikslias skausmo priežastis bei parenka tinkamiausius gydymo metodus.

Retesniais atvejais gali prireikti ir kitų specialistų konsultacijų.

• Skausmui malšinti skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (pvz.: ibuprofenas, diklofenakas). Vaistai gali būti geriami ar leidžiami į raumenį. Šie medikamentai slopina skausmą bei mažina uždegiminius procesus.
• Raumenų spazmams mažinti gali būti rekomenduojami raumenis atpalaiduojantys preparatai.
• Taip pat dažnai vartojami vaistai (pvz. gabapentinas), slopinantys nervų sistemos aktyvumą ir tokiu būdu mažinantys skausmą.
• Esant stipriam uždegimui ar nervų dirginimui, gydytojas gali svarstyti trumpalaikį gliukokortikoidų vartojimą . Šie vaistai greitai ir efektyviai mažina uždegiminius procesus.
• Rekomenduojama papildomai vartoti B grupės vitaminus, kurie padeda slopinti su nervų sistema susijusius skausmus.
• Taikomas reabilitacinis gydymas.

Jei simptomai yra itin intensyvūs ir konservatyvūs metodai nepakankamai veiksmingi, rekomenduojama apsilankyti skausmo klinikoje, kur specialistai paskiria stipresnius vaistus ar atlieka intervencines procedūras.

Retesniais atvejais gali būti taikoma chirurginis gydymas.

• Reguliari fizinė veikla, ypač pratimai, stiprinantys nugaros, pilvo ir kojų raumenis, padeda išlaikyti stuburo ir sąnarių stabilumą bei mažina raumenų įtampą. Svarbu vengti staigių, pernelyg intensyvių krūvių, kurie gali sukelti traumas.
• Ergonomiškas darbo vietos organizavimas – tinkamas kėdės, stalo aukštis, ekrano padėtis ir reguliarūs pertraukėlių pratimai mažina ilgalaikę raumenų ir sąnarių apkrovą, kuri dažnai sukelia skausmą nugaros ir kaklo srityje.
• Kūno svorio kontrolė mažina sąnarių apkrovą, ypač kelių ir klubų srityje, taip mažindama artrito ir kitų degeneracinių ligų riziką.
• Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, stiprina kaulus ir raumenis, o tai taip pat mažina skausmo atsiradimo tikimybę.
• Streso valdymas ir gera psichologinė savijauta turi įtakos skausmo suvokimui. Reguliarus poilsis, atsipalaidavimo pratimai ar emocinė pagalba gali sumažinti lėtinio skausmo intensyvumą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Jei vargina ilgą laiką trunkantys skausmai, kurie riboja kasdienę veiklą, nelaukite ir kreipkitės į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas gali ženkliai pagerinti savijautą bei užkirsti kelią simptomų progresavimui. Rūpestis savo sveikata yra pirmas žingsnis geresnės gyvenimo kokybės link.