Migrena

• Migrena yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys stiprūs galvos skausmai, dažnai lydimi pykinimo, vėmimo ir jautrumo šviesai ar garsams.
• Ši liga paveikia apie 15–20 % suaugusiųjų ir dažniausiai prasideda jauname amžiuje bei labiau vargina moteris.
• Migrenos priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, o juos dažniausiai provokuoja stresas ar hormoniniai pokyčiai.
• Įtariant migreną, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris gali nukreipti reikiamoms specialistų konsultacijoms bei padėti gauti tinkamą gydymą.

Migrena neturėtų būti nuvertinama – ji gali ženkliai paveikti gyvenimo kokybę, todėl būtina ją tinkamai įvertinti ir gydyti.

Gyd. Lukas R.

Migrena pasižymi intensyviais, dažniausiai pulsuojančio pobūdžio galvos skausmais, kurie paprastai lokalizuojasi vienoje galvos pusėje. Skausmas įprastai sustiprėja fizinio ar emocinio krūvio metu. Skausmo priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų ir dažnai būna tokie stiprūs, kad sutrikdo kasdienę veiklą. Kartu dažnai pasireiškia pykinimas, vėmimas bei padidėja jautrumas šviesai ir įvairiems garsams.

Kai kuriems žmonėms prieš skausmo priepuolius pasireiškia regos sutrikimai arba būna jaučiamas tirpimas bei dilgčiojimas veido, rankų ar pirštų srityje. Šie požymiai vadinami migrenos aura ir dažniausiai trunka nuo kelių minučių iki valandos.

Be pagrindinių požymių, gali pasireikšti ir kiti lydintys simptomai:

• galvos svaigimas arba pusiausvyros sutrikimai,
• padidėjęs jautrumas kvapams,
• raumenų įtampa kaklo srityje,
• sunkumas susikaupti,
• miego sutrikimai.

Viena pagrindinių migrenos priežasčių yra nervų sistemos veiklos sutrikimai. Juos lemia smegenų cheminių medžiagų, reguliuojančių skausmo signalų perdavimą ir kraujagyslių tonusą, pusiausvyros pokyčiai. Šie pakitimai sukelia smegenų kraujagyslių susiaurėjimus ar išsiplėtimus, sukeliančius stiprų ir pulsuojantį galvos skausmą.

Migrenos atsiradimas taip pat siejamas su genetiniais veiksniais, kurie lemia padidintą jautrumą įvairiems dirgikliams. Galvos skausmo priepuoliai dažniau vargina moteris ir dėl hormoninių pokyčių, susijusių su menstruacijų ciklu.

Galvos skausmo priepuolius neretai išprovokuoja fizinis ar emocinis stresas, miego trūkumas ar tam tikri maisto produktai. Ryški šviesa ar stiprūs kvapai taip pat sąlygoja migrenos pasireiškimą.

Jei įtariate migreną ar jaučiate minėtus simptomus, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Pokalbio metu jis įvertins jūsų nusiskundimus bei rekomenduos reikiamus tyrimus ar specialistų konsultacijas.

Įtariant migreną, šeimos gydytojas dažniausiai išrašo siuntimą pas neurologą. Specialistas atlieka papildomus tyrimus, leidžiančius įvertinti galvos smegenų elektrinį aktyvumą bei struktūrinius pokyčius, kurie gali lemti skausmo priepuolių atsiradimą.

Taip pat papildomai gali būti atliekamas bendrojo kraujo tyrimas, parodantis bendrą organizmo būklę bei jame vykstančius uždegiminius procesus.

Neretai kartu rekomenduojama apie 1–2 savaites reguliariai sekti arterinį kraujo spaudimą, kurio padidėjimas gali sąlygoti galvos skausmą.

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas ar naproksenas) padeda sumažinti ūmų galvos skausmą.
• Specifiniai migrenos vaistai (triptanai) – veiksmingi vidutinio ar stipraus intensyvumo priepuoliams. Šie vaistai veikia kraujagyslių tonusą ir slopina nervinių signalų perdavimą, tokiu būdu malšindami galvos skausmą.
• Kartais gali būti skiriami vaistai, malšinantys pykinimą ir vėmimą.

Šeimos gydytojas dažniausiai išrašo ūmų skausmą mažinantį gydymą. Specifinius migrenos vaistus skiria gydytojas neurologas.

Taip pat papildomai gali būti skiriama reabilitacija, orientuota į kaklo raumenų įtampos mažinimą.

• Rekomenduojama kasdien eiti miegoti ir keltis panašiu laiku, nes miego trūkumas ar nereguliarus miegas gali išprovokuoti migrenos priepuolius.
• Venkite streso ir mokykitės jį valdyti. Ilgalaikis stresas yra vienas dažniausių migrenos priepuolius sukeliančių veiksnių, todėl naudinga taikyti atsipalaidavimo metodus, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus ar meditaciją.
• Rekomenduojama valgyti reguliariai ir vengti maisto produktų, kurie kai kuriems žmonėms gali sukelti migreną, pavyzdžiui, perdirbtų produktų, kofeino pertekliaus ar maisto priedų turinčių produktų.
• Gerkite pakankamai skysčių. Dehidratacija gali padidinti galvos skausmo ir migrenos priepuolių riziką.
• Užsiimkite reguliaria fizine veikla. Tai padeda gerinti bendrą savijautą ir gali sumažinti migrenos priepuolių dažnį.
• Venkite stiprių dirgiklių. Ryški šviesa, stiprūs kvapai ar triukšmas kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti migrenos priepuolį.

Jei jaučiate dažnus ar stiprius galvos skausmus, lydimus pykinimo ar kitų minėtų simptomų, verta kreiptis į gydytoją. Migrena itin sutrikdo įprastą rutiną, tačiau tinkamas gydymas ir prevencija padeda pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti priepuolių dažnį. Rūpestis savimi padės jaustis geriau bei užtikrinti produktyvią ir komfortišką kasdienybę.