Seborėjinis dermatitas

• Seborėjinis dermatitas yra lėtinė odos liga, susijusi su padidėjusiu riebalinių liaukų aktyvumu ir odos mikrofloros pokyčiais, ypač mieliagrybio Malassezia dauginimusi.
• Ši liga dažniausiai pažeidžia daug riebalinių liaukų turinčias vietas – galvos odą, veidą (ypač antakių, nosies sparnelių ir kaktos sritis), taip pat gali atsirasti už ausų ar krūtinės vidurinėje dalyje.
• Dažniausi simptomai yra odos paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas bei balkšvų ar gelsvų pleiskanų susidarymas, kuris gali sukelti tiek fizinį, tiek estetinį diskomfortą.
• Pastebėjus minėtus požymius, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris įvertins odos būklę bei paskirs tinkamą gydymą ar odos priežiūros priemones.

Seborėjinis dermatitas nėra tik kosmetinė problema – jis gali sukelti ilgalaikį diskomfortą ir odos pažeidimus, todėl būtina jį tinkamai įvertinti ir gydyti.

Gyd. Agnė K.

Seborėjinis dermatitas įprastai pasireiškia paraudimu, niežėjimu ir pleiskanojimu tose odos vietose, kuriose yra gausu riebalinių liaukų – dažniausiai ant galvos, kaktos, antakių, nosies šonų ar už ausų. Pažeistose srityse dažnai susidaro lipnios, balkšvos ar gelsvos spalvos riebios pleiskanos. Oda dažniausiai būna paraudusi, tampa jautresnė bei kartu vargina niežulys ar deginimo pojūtis. Šie požymiai dažniausiai būna ryškesni ryte arba po ilgesnio laiko, praleisto šaltyje ar saulėje. Kai kuriais atvejais pažeidžiama ir krūtinės viršutinė dalis, ypač krūtinkaulio srityje.

Ilgainiui, jeigu liga nėra tinkamai gydoma, simptomai yra linkę intensyvėti – niežulys stiprėja, o oda tampa storesnė, raudonesnė ir labiau pleiskanojanti. Be to, uždegimo židiniai gali išplisti ir apimti didesnius plotus.

Pagrindinė seborėjinio dermatito priežastis yra padidėjęs odos riebalinių liaukų aktyvumas, dėl ko susidaro palanki terpė ant odos natūraliai gyvenančio Malassezia grybelio dauginimuisi. Mikroorganizmai maitinasi sebumu, todėl oda dažniausiai pažeidžiama tose srityse, kur odos riebalų kiekis yra didžiausias. Šie procesai skatina odos uždegimines reakcijas ir dirginimą.

Taip pat svarbų vaidmenį atlieka ir organizmo imuninės sistemos savybės, hormoniniai pokyčiai, lėtinės ligos, stresas ar genetinis polinkis. Be to, pastebėta, kad ligos simptomai sustiprėja šaltuoju metų laiku, kai oda patiria didesnius aplinkos temperatūros ir drėgmės svyravimus.

Jei pastebėjote paraudimą, pleiskanojimą ar niežėjimą veido ar galvos odos srityse, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Jis įvertins simptomus, išklausys Jūsų nusiskundimus ir rekomenduos pradines gydymo priemones ar specialistų konsultacijas.

Įtariant įvairiaspalvę dedervinę, šeimos gydytojas dažniausiai išrašo siuntimą pas dermatovenerologą. Specialistas konsultacijos metu išsamiai apžiūri odą bei atlieka mikroskopinius ir mikrobiologinius tyrimus, leidžiančius atmesti kitas odos ligas ir parinkti tinkamiausią gydymą.

Seborėjinio dermatito gydymas dažniausiai pradedamas nuo vietinių priemonių, kurios mažina uždegimą ir reguliuoja odos mikroflorą. Pradiniai gydymo būdai apima:

• vietinius ar geriamuosius priešgrybelinius preparatus, kurie slopina grybelio dauginimąsi;
• priešuždegiminius vaistus, mažinančius paraudimą ir niežulį;
• specialius šampūnus ar ploviklius su priešgrybelinėmis medžiagomis galvos odai;
• odos drėkinimą ir apsaugą nuo išsausėjimo naudojant tinkamus kremus.

Taip pat gali būti taikoma fototerapija – procedūra, kurios metu šviesos spindulių pagalba mažinamas uždegimas ir gerinama odos būklė. Jeigu pasireiškia itin sunki ligos forma ir skirtas gydymas yra neefektyvus, gali būti naudojami imuninės sistemos veiklą reguliuojantys medikamentai.

• Reguliariai prižiūrėkite savo odą, naudodami specialius priešgrybelinius šampūnus ar ploviklius, kurie padeda kontroliuoti grybelio dauginimąsi ir mažina uždegimą.
• Tinkamai drėkinkite odą, naudodami nealergizuojančius kremus, kurie padeda atkurti odos barjerą ir išvengti odos sausumo.
• Venkite stiprių kosmetikos priemonių, agresyvių valiklių ar alkoholio turinčių produktų, nes jie gali dirginti odą ir skatinti uždegimą.
• Palaikykite bendrą organizmo sveikatą: pakankamai ilsėkitės, venkite ilgalaikio streso, laikykitės subalansuotos mitybos bei užsiimkite reguliaria fizine veikla. Tai padės sustiprinti imunitetą ir padidinti atsparumą infekcijoms.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios priemonės veikia kaip profilaktika arba ligos kontrolė, bet nepakeičia specialisto paskirtų gydymo rekomendacijų.

Jeigu pastebėjote anksčiau minėtus odos pokyčius, kurie kartojasi ar nepraeina, verta nelaukti ir ieškoti profesionalios gydytojų pagalbos. Laiku skirtas gydymas padeda išvengti ligos progresavimo bei rimtesnių komplikacijų. Tinkamai prižiūrint odą, galima džiaugtis komfortu ir geresne savijauta kasdien.