Atopinis dermatitas

• Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga, kurią sukelia imuninės sistemos reakcija į aplinkos dirgiklius (pvz., alergenus).
• Ši liga dažniausiai prasideda vaikystėje, iki 5 metų amžiaus, tačiau gali atsirasti ir suaugusiesiems.
• Atopiniam dermatitui būdingi simptomai yra sausa, niežtinti oda bei ant veido ir galūnių atsirandantys raudoni bėrimai.
• Jei pastebite minėtus požymius, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir pradėtas tinkamas gydymas.

Neignoruokite nuolatinio odos niežėjimo ir sausumo – tai gali būti pirmieji atopinio dermatito požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Atopiniam dermatitui būdinga šiurkšti ir itin sausa oda bei nuolat varginantis niežulys, sustiprėjantis nakties metu. Taip pat veido, kaklo ir odos raukšlių srityse atsiranda bėrimų, kurie gali šlapiuoti ar pleiskanoti. Dėl nuolatinio kasymosi atsiranda žaizdelių ar įtrūkimų, o tai lemia antrinių odos infekcijų atsiradimą.

Simptomų lokalizacija priklauso nuo amžiaus: kūdikiams dažniau pažeidžiamas veidas ir liemuo, vaikams ir suaugusiesiems – rankos ar kaklas.

Rečiau pasireiškiantys simptomai gali būti šie:

• padidėjęs odos jautrumas ir patinimas aplink pažeistas vietas;
• pūslelių susidarymas;
• odos sustorėjimas ar sukietėjimas pažeistose srityse.

Atopiniam dermatitui būdinga banguojanti eiga, kai liga kinta tarp paūmėjimų iki visiško simptomų nebuvimo.

Atopinio dermatito priežastys yra sudėtingos ir susijusios su kelių veiksnių sąveika. Didelę reikšmę turi genetinis polinkis, kai paveldimas susilpnėjęs odos barjeras, dėl kurio oda greičiau praranda drėgmę ir tampa lengviau pažeidžiama aplinkos dirgiklių. Sutrikusi odos apsauginė funkcija leidžia alergenams, mikroorganizmams ir cheminėms medžiagoms lengviau prasiskverbti į odą ir sukelti uždegiminius procesus.

Taip pat svarbų vaidmenį atlieka imuninės sistemos ypatumai, kai organizmas per stipriai reaguoja į nekenksmingus aplinkos veiksnius. Ligos paūmėjimus gali sukelti įvairūs išoriniai veiksniai, tokie kaip alergenai ar įvairūs dirgikliai (pvz., skalbikliai, kvepalai). Be to, klimato sąlygos, tokios kaip sumažėjusi drėgmė ar šaltas oras, gali pabloginti odos būklę ir skatinti uždegimo vystymąsi.

Jei pastebite odos sausumą, niežėjimą ar raudonį, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis išklausys jūsų nusiskundimus ir paskirs pirminius tyrimus, kurie padės parinkti tinkamą gydymą.

Dažniausiai atliekami šie tyrimai:

• bendrojo kraujo tyrimas padeda įtarti atsiradusių bėrimų priežastį ir įvertinti bendrą organizmo būklę;
• kraujo uždegiminiai rodikliai leidžia nustatyti ar atmesti infekcinius procesus;
• specifinių imunoglobulinų E (IgE) tyrimas parodo padidėjusį organizmo jautrumą alergenams.

Įtariant atopinio dermatito diagnozę, šeimos gydytojas rekomenduoja gydytojo alergologo-imunologo konsultaciją, jog būtų atlikti papildomi tyrimai (pvz.: odos dūrio ar lopo testai), leidžiantys nustatyti alergenus ir lengviau kontroliuoti ligos eigą.

Taip pat dėl atopinio dermatito gydymo konsultuoja gydytojai dermatovenerologai.

Pirmiausia skiriamas atopinio dermatito simptomus mažinantis gydymas:

• odos drėkinimas, naudojant emolientus, padeda išlaikyti odos drėgmę ir sumažina niežulį;
• skiriami odos uždegimą mažinantys preparatai (kortikosteroidai). Gali būti naudojami vietiniai tepalai ar geriamieji medikamentai, esant stipriam uždegimui;
• niežuliui slopinti vartojami antihistamininiai vaistai, kurie kartu sumažina ir odos patinimus;
• jeigu odos pažeidimai komplikuojasi bakterine infekcija, skiriami antibiotikai.

Esant itin sunkiai ligos eigai, gali būti skiriama imunoterapija. Šį gydymo metodą parenka gydytojai alergologai ar dermatovenerologai.

• Reguliarus ir nuolatinis odos drėkinimas, naudojant emoliantus, padeda stiprinti odos apsauginį barjerą bei mažina odos sausumą.
• Venkite kontakto su stipriais aplinkos dirgikliais (pvz., kvapnūs muilai, kvepalai), nenaudokite skalbimo priemonių su stipriais chemikalais bei rinkitės natūralaus pluošto (pvz., medvilnė) drabužius, kurie nedirgina odos.
• Aplinkos drėgmės palaikymas, ypač šaltuoju metų laiku, padeda išvengti odos išsausėjimo ir sudirgimo.
• Venkite streso bei pasirūpinkite pakankamu poilsiu.

Svarbu nepamiršti, kad atopinio dermatito eiga dažnai susijusi su individualiais veiksniais, todėl svarbu atidžiai stebėti, kokie dirgikliai ar aplinkos pokyčiai provokuoja simptomų pasikartojimą.

Jeigu vargina išsausėjusi oda, niežėjimas ar pastebite bėrimus, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Kreipimasis į specialistą gali padėti sudaryti individualų planą, kuris leis sumažinti diskomfortą ir pagerinti odos būklę. Rūpestingas požiūris į odą ir tinkama pagalba suteikia galimybę gyventi kokybišką ir patogų gyvenimą be atopinio dermatito paūmėjimų.