Dermatitas

• Dermatitas – tai odos uždegimas, pasireiškiantis paraudimu, niežuliu, pleiskanojimu ar pūslelėmis.
• Ši būklė yra gana dažna problema, jos simptomai gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, tačiau dažniau pasitaiko šaltuoju sezonu, kai oda tampa sausesnė.
• Odos uždegimą gali sukelti alergenai, cheminiai dirgikliai, genetinis polinkis, infekcijos ar padidėjusi odos riebalų gamyba.
• Jei vargina odos bėrimai ar kiti minėti simptomai, svarbu pasitarti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli priežastis bei paskirtas tinkamas gydymas.

Dermatitas yra odos uždegimas, kurį gali sukelti įvairūs veiksniai. Neignoruokite niežulio ar paraudimo – tai gali būti pirmieji dermatito požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Pirmieji dermatito požymiai pasireiškia odos paraudimu ir niežuliu, kurie dažniausiai atsiranda rankų, veido ar kaklo srityje. Neretai kartu atsiranda smulkus bėrimas, kuris gali pasižymėti sausumu, pleiskanojimu, odos įtrūkimais ar pūslelių susidarymu. Minėti simptomai dažnai paūmėja šaltuoju metų laiku, kai oda tampa sausesnė ir jautresnė aplinkos poveikiui.

Ilgainiui simptomai progresuoja – bėrimai plinta, niežulys intensyvėja, oda pasidaro šiurkšti ir žaizdota.

Be pagrindinių požymių, gali pasireikšti ir kiti odos pokyčiai:

• lokalus odos patinimas;
• skausmas ar deginimo jausmas pažeistoje vietoje;
• jautrumas ar skausmingumas prisilietus.

Viena dažniausių dermatito priežasčių – kontaktas su įvairiais alergenais. Alergines reakcijas įprastai sukelia cheminės medžiagos, esančios buitinėje chemijoje, kosmetikos priemonėse ar tam tikruose audiniuose (pavyzdžiui, juodos spalvos drabužiai). Organizmo imuninė sistema šias medžiagas atpažįsta kaip svetimas, todėl odoje kyla uždegiminės reakcijos, lemiančios odos pažeidimus.

Kita svarbi dermatito priežastis – aplinkos veiksniai ir dirgikliai. Dažnas kontaktas su muilu, šarmais, rūgštimis, dezinfekcinėmis priemonėmis, taip pat mechaninė trintis ar ilgalaikis spaudimas pažeidžia odos apsauginį barjerą ir skatina dermatitui būdingų simptomų atsiradimą. Be to, žema oro temperatūra ir sumažėjusi aplinkos drėgmė sausina odą, todėl ji tampa labiau pažeidžiama ir jautresnė įvairiems dirgikliams.

Asmenys, turintys paveldėtą polinkį alerginėms ligoms, dažniau serga atopiniu dermatitu. Jų oda yra jautresnė, greičiau išsausėja ir silpniau apsisaugo nuo aplinkos veiksnių.

Taip pat sukelti dermatitą ar paūminti jo simptomus gali infekcijos, hormoniniai pokyčiai, stresas, netinkama odos priežiūra ar mitybos įpročiai.

Jei pastebite dermatitui būdingus požymius, nelaukite ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Dažniausiai kontaktinis dermatitas nustatomas apklausos metu, įvertinus nusiskundimus, simptomų pobūdį bei vizualiai apžiūrėjus bėrimą (pvz., nuotolinės konsultacijos metu).

Šeimos gydytojas taip pat gali skirti bendrojo kraujo ir specifinių imunoglobulinų E (IgE) tyrimus, kurie padeda išsiaiškinti, ar atsiradusių bėrimų priežastis gali būti susijusi su alerginėmis reakcijomis ar infekcijomis.

Dermatito priežastis dažniausiai tiria ir diagnozuoja gydytojas dermatovenerologas.

Įtariant alerginį kontaktinį dermatitą, šeimos gydytojas nukreipia gydytojo alergologo - imunologo konsultacijai. Specialistas atlieka išsamesnius tyrimus (pvz., odos dūrio ar lopo mėginius), kurie leidžia nustatyti tikslų alergeną, sukėlusį simptomus.

• Naudojamos specialios odos priežiūros priemonės, kurios padeda atkurti odos apsauginį barjerą ir sumažinti sausumą.
• Esant ūmiems simptomams, skiriami vietiniai priešuždegiminiai preparatai (kortikosteroidai), kurie mažina uždegimą. Jei odos pažeidimai dideli ar sunkiai kontroliuojami, gali būti rekomenduojami geriamieji medikamentai.
• Skiriami vaistai, slopinantys niežulį ir alergijos simptomus.
• Jeigu odos pažeidimai komplikuojasi bakterine infekcija, skiriami antibiotikai.
• Svarbu vengti odą dirginančių ar alergizuojančių medžiagų bei laikytis subalansuotos mitybos.

Jei šios priemonės yra nepakankamai efektyvios, gali būti taikoma fototerapija ar gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Šie gydymo metodai aptariami gydytojų specialistų konsultacijų metu.

• Reguliariai naudokite drėkinamuosius kremus, ypač po vonios ar rankų plovimo, kad oda išliktų drėgna ir apsaugota nuo aplinkos poveikio.
• Venkite tiesioginio kontakto su stipriais cheminiais dirgikliais ir alergenais.
• Pasirinkite odai švelnias, hipoalergines kosmetikos ir higienos priemones, vengiant produktų su kvapikliais ar alkoholiu, kurie gali dirginti odą.
• Venkite karštų vonių ir pernelyg dažno odos plovimo, nes tai gali pažeisti odos apsauginį barjerą ir skatinti uždegimą.
• Dėvėkite tinkamus drabužius, kurie sumažina tiesioginį odos kontaktą su dirgikliais.
• Venkite streso bei pasirūpinkite pakankamu poilsiu.

Jei vargina odos paraudimas, niežėjimas ar kiti dermatito požymiai, verta kreiptis į gydytoją. Laiku suteikta profesionali pagalba padeda sumažinti diskomfortą ir išvengti simptomų progresavimo. Rūpestis savo sveikata leidžia jaustis patogiai ir gyventi be nepageidaujamų pojūčių.